Remiantis Londono universiteto koledžo (UCL) vadovaujamu tyrimu, jei jūsų sūnus linkęs nesijuokti, kai tai daro aplinkiniai, jis turi didesnę riziką tapti psichopatu, kai suaugs.
„Nėra tinkama vadinti vaikus psichopatais“, – sakė UCL profesorė, vyresnioji tyrimo autorė Essi Viding. „Tačiau mes žinome, kad yra tam tikri vaikai, kurie turi didesnę psichopatijos išsivystymo riziką, ir mes ištyrėme tuos požymius, kurie parodo tai.“
Vis dėlto šio tyrimo imties dydis yra labai mažas, todėl beveik savaime suprantama, kad reikia atlikti kur kas daugiau tyrimų šia tema. Tuo tarpu šis tyrimas bent jau leidžia atidžiau pažvelgti į šį menkai suprantamą reiškinį.
Vienas iš psichopatijos požymių – kuris konkrečiai gali išsivystyti tik pilnametystėje – yra empatijos trūkumas (gebėjimas suprasti ir dalintis kitų emocijomis intuityviu lygmeniu). Empatija paaiškina, kodėl verkiame, kai tai daro aplinkiniai. Tas pats pasakytina apie žiovulį ir, žinoma, juoką.
Siekdama išsiaiškinti, ar šį empatijos trūkumą galima nustatyti jauniems berniukams nuo 11 iki 16 metų, psichologų komanda pakvietė 62 su nustatytu žalingu socialiniu elgesiu ir neemocingus asmenybės bruožus turinčius vaikus. Be to, 30 normalių berniukų buvo naudojami kaip kontrolinė grupė. Visi vaikai buvo supriešinti pagal pažintinius gebėjimus, socialinį ir ekonominį pagrindą, etninę kilmę ir kt.
Prijungti prie magnetinio rezonanso tomografo (MRT), kuris stebėjo deguonies prisotinto kraujo judėjimą smegenyse, berniukai klausėsi tikro juoko, netikro juoko ir verkimo garsų. Tada jų buvo paprašyta skalėje įvertinti, kiek labai jie norėjo daryti tai, kas buvo girdima garso įrašuose.
Kaip ir buvo tikėtasi, berniukai, kurie, kaip žinoma, buvo nepaklusnūs ir linkę elgtis beširdiškai, mažiausiai norėjo juoktis išgirdę juoką garso įraše.
Svarbu tai, kad nors jų smegenų veikla buvo panaši į likusių berniukų, ypač kai kalbama apie klausos žievę, kurioje apdorojami garsai, mažiau empatiškų berniukų smegenyse pastebėti keli esminiai skirtumai. Visų pirma, nustatytas mažesnis aktyvumas dviejose smegenų dalyse, kurios, kaip manoma, palengvina emocinį rezonansą.
Ankstesni tyrimai parodė, kad neuronų sąveika smegenyse tų, kurie surenka daug taškų psichopatiniuose testuose, iš esmės skiriasi nuo tų, kurie surenka mažai. Kartu su naujais tyrimais tai rodo, kad nors yra keletas socialinių būklės aspektų, tai tam tikru laipsniu yra ir neurologinė savybė.
„Berniukai, kuriems gresia psichopatija, turėjo sumažėjusias nervines/elgesio reakcijas į juoką“, – tyrimas padarė išvadą. Šiuo metu nežinoma, ar tas pats pritaikoma ir mergaitėms.
Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į svarbų dalyką. Net jei jūsų vaikas pasirodo esąs psichopatas, tai nebūtinai yra blogas dalykas.
Taip, pati psichopatija, jei ją galima diagnozuoti, yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi įvairūs bruožai, pavyzdžiui, gebėjimas atsiriboti emociškai, prastas savisaugos jausmas, polinkis neklausyti vyresnių, baimės trūkumas, nesąžiningumas ir empatijos stoka.
Žinoma, žmonės, turintys šiuos bruožus, gali pasirodyti gana piktavališki, tačiau jie galėtų juos panaudoti kopdami karjeros laiptais. Daugybė chirurgų, šnipų, žurnalistų, nuotykių ieškotojų, alpinistų, derybininkų, generalinių direktorių ir net astronautų turi psichopatinių polinkių, o tai leidžia jiems atlikti savo darbą taip, kaip kiti negali net įsivaizduoti.
Taigi, kas žino? Galbūt jūsų vaikai užaugs ir taps piktadariais, o gal jie tiesiog paliks pėdsakus Marse.
