Koronaviruso pandemijos metu daugeliui užsimiršo kasmet vis labiau kaistančios planetos problema.
Klimato kaita verčia ekstremalius orus pasireikšti dažniau ir daug intensyviau. Jeigu Lietuvos mastu tai gali būti viesulas, kuris didelės žalos nepridarė, tai pasauliniu mastu vykstantys kataklizmai milijonus žmonių gali palikti be gyvenamosios vietos ar pragyvenimo šaltinio.
Indijos ir Bangladešo humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos perspėja, kad karantinas privertė neįprastai daug žmonių kreiptis į juos dėl pagalbos, kuomet galingas ciklonas Amphanas gegužę smogė rytinei Indijos pakrantei.
Galingi vėjai ir stiprios liūtys faktiškai sunaikino pasėlius, kurie turėjo užtikrinti vietos bendruomenėms pragyvenimą artimiausio sezono metu.
„Žmonės tiesiog nebeturi, į ką atsiremti“, – „New York Times“ cituojama „Oxfam India“ atstovė Pankaj Anand.
Tačiau metai dar tik prasideda ir klimatologai perspėja, kad šie metai tikriausiai atneš dar daug gamtos nelaimių. Prognozuojamos rekordiškai karštos vasaros Europoje ir Pietų Azijoje, miškų gaisrai JAV, Europoje ir Australijoje, vandens trūkumas Pietų Amerikoje ir Pietų Afrikoje, kur tvyranti sausra jau dabar išaugino badaujančiųjų skaičių.
Karantinas, net jeigu ir bus išlaikytas dar kelis mėnesius, bendrą į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį sumažins 4-8 proc., lyginant su praėjusiais metais. Tai paveiks šalių ekonomiką ir socialinį gyvenimą, tačiau iš esmės nepaveiks bendros klimato kaitos tendencijų.
Uždaryti namuose: Europai prognozuojamos itin karštos vasaros
Gali būti, kad netrukus vasaromis neprireiks ir karantino tam, kad europiečiai liktų savo namuose. Tiesiog bus taip karšta, kad nesinorės niekur eiti, perspėja mokslininkai.
„Copernicus Climate Change Service“ pateiktoje artėjančių vasarų analizėje tvirtinama, kad Europos Sąjungos šalyse numatomi itin karšti ir sausi orai. Dėl neįprastai aukštos temperatūros pernai nuostoliai siekė milijardus eurų. Šiaurės pusrutulio žiemos mėnesiais energijos gamintojai turėjo sumažinti kuro atsargas, nes visiems – nuo namų savininkų iki stambiųjų pramonininkų – nereikėjo tiek šilumos, kiek įprasta. Rekordinė temperatūra 2019 m. liepos mėn. privertė elektrines išsijungti, stabdė traukinius ir degino derlių.
„Copernicus ECMWF“ mokslininkai su didesne nei 50 proc. tikimybe tvirtina, kad temperatūra Ispanijoje, Prancūzijoje ir kai kuriose Italijos dalyse liepą gerokai viršys vidurkį.
Ekstremalių dienų vasaros
Ateityje vasaros kai kuriomis dienomis Europoje dėl klimato pokyčių bus neįprastai vėsesnės ar karštesnės, atskleidė nauji tyrimai.
Nors mokslininkai jau seniai prognozavo ekstremalią temperatūrą ir aukštesnę vidutinę temperatūrą, Readingo universiteto komanda dabar atliko sudėtingiausią iki šiol darytą tyrimą, kad užpildytų informacijos apie tai, kaip globalus atšilimas iš tikrųjų paveiks vasaros ir žiemos temperatūrą šiauriniame pusrutulyje, spragas.
Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad be numatomo vidutinės temperatūros padidėjimo, vasaros metu Europoje temperatūros svyravimai taps nestabilūs.
Žiemą daugumoje šiaurinio pusrutulio temperatūros nuokrypiai nuo vidurkio bus ne tokie ryškūs, nes neįprastai šiltos dienos tampa palyginti retos, o neįprastai šaltos dienos – dar retesnės.
Tyrimą atlikusi mokslininkė Talia Tamarin-Brodsky teigė: „Europoje vasarą bus daugiau dienų, kurios yra pastebimai karštesnės ar šaltesnės nei vidutiniškai, nes temperatūra labiau kinta. Žiemą šaltesnės nei vidutinės dienos daugelyje šiaurinių pusrutulių bus mažiau tikėtinos. Tai reiškia, kad netrukus bus dar mažiau to, prie ko esame įpratę, o tai apsunkins žmonių gyvenimus“.
„Antroji banga“ jau atėjo, tačiau iš kitur: skėriai puola tokiu mastu, kokio mūsų karta dar nematė.
