Mokslininkai ištyrė net 34 tūkst. asmenų duomenis nuo 2001-ųjų iki šių dienų. Mažiau nei pusė 16-44 metų vyrų ir moterų mylėjosi bent sykį per savaitę, teigiama BBC cituojamoje ataskaitoje.
Labiausiai per mokslininkų lygintus kelis dešimtmečius „nukentėjo“ vyresnės nei 25-erių poros, kurios yra susituokusios arba gyvena kartu.
Mokslininkai sulygino tris Didžiosios Britanijos seksualinių įpročių apklausas, kurios buvo atliekamos 1991, 2001 ir 2012 metais, rezultatus.
Panašius duomenis, rodančius sekso žmonių gyvenime mažėjimą, gauna ir kitų šalių mokslininkai, todėl galima teigti, kad tendencija yra panaši visose Vakarų šalyse.
Pagrindiniai mokslininkų išskirti teiginiai:
– Mažiau nei pusė (41%) 16-44 metų žmonių užsiėmė seksu bent kartą per savaitę per paskutinį mėnesį.
– 2001-2012 metais išaugo skaičius tų, kurie pasiskelbė išvis nesimylėję per paskutinį mėnesį (nuo 23 iki 29 proc. moterų ir nuo 26 proc. iki 29,2 proc. vyrų).
– Dažnai besimylintys (daugiau nei 10 kartų per paskutinį mėnesį) taip pat kažkur išgaravo – nuo 20,6 iki 13,2 proc. moterų ir nuo 20,2 iki 14,4 proc. vyrų.
Vidutinis skaičius, kiek kartų 35-44 metų asmenys skelbėsi užsiimantys seksu paskutinį mėnesį, nukrito nuo keturių iki dviejų tarp moterų ir nuo keturių iki trijų tarp vyrų.
Kodėl?
Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos mokslininkai tikina, kad sekso kiekio sumažėjimas yra pastebimas tarp žmonių, kurie anksčiau buvo seksualiai aktyvūs. Pokyčiai ataskaitose atsispindi tarp besimylinčių žmonių, būtent jų skaičius mažėja. Tų, kurie savo ar ne savo noru saugo skaistybę, skaičius išliko panašus.
Poros iki 25-erių ar vieni jauni žmonės taip pat buvo mažiau seksualiai aktyvūs, tačiau didžiausias pokytis įvyko būtent vyresnių kartu gyvenančių ar susituokusių porų seksualiniame gyvenime.
Žmonės tiesiog nebenori mylėtis? Mokslininkų teigimu, tyrimo duomenys to nerodo. Atvirkščiai, pusė moterų ir du trečdaliai vyrų paskutinėje apklausoje tvirtino, kad norėtų dažniau mylėtis.
Šis troškimas dažniau išreiškiamas žmonių, kurie buvo susituokę ar gyveno poroje kartu. Mokslininkai tokias tendencijas vadina „keliančiu nerimą“ dalyku.
Pernelyg užsiėmę, pavargę ir apimti streso?
Tyrimo vadovės Kaye Wellings teigimu, tokių pokyčių priežastimi galėjo tapti šiuolaikinis itin intensyvus gyvenimo būdas.
Jos teigimu, keisčiausia yra tai, kad seksualinis gyvenimas sunyko būtent pas tą kartą, kuri dažnai „perkelia“ savo darbo, vaikų auklėjimo ar kitas atsakomybes savo senstantiems tėvams, o patys, bent jau teoriškai, turėtų turėti daugiau laiko laisvalaikiui, įskaitant ir tokį jo praleidimo praleidimo būdą, kaip seksas.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, apklausiamieji galėjo „sąžiningiau“ atsakinėti į klausimus, nes galimai jaučia mažesnį spaudimą prisipažindami dėl tikro kūniškų malonumų kiekio jų gyvenime. Lyčių lygybė taip pat galėjo prisidėti prie to, kad moterys labiau atsižvelgia į savo galimybes, o ne partnerio poreikius.
Kitos svarbios priežastys – socialiniai tinklai ir net stagnuojanti ekonomika.
Ar tai yra blogai?
Profesorės K. Wellings teigimu, mažiau sekso nebūtinai yra blogas dalykas. Tyrimo rezultatai daugeliui gali atrodyti priimtini, aiškina ji.
„Kas yra iš tiesų svarbu žmonių gerbūviui, tai ne kaip dažnai jie mylisi, bet ar tai jiems yra svarbus dalykas“, – įsitikinusi ji.
„Daugelis žmonių tiki, kad kiti turi daugiau reguliaraus sekso už juos. Todėl jie, sužinoję šio tyrimo duomenis, nebesijaustų esantys užribyje“, – BBC cituojama ekspertė.
Sekso terapijos specialistas Peteris Saddingtonas priminė daugeliui žinomą tiesą: „Svarbiausia yra ne kiekybė, o kokybė. Jeigu jus tenkina jūsų potyriai, jūs tikriausiai norėsite juos kartoti. Tačiau jums reikia susiruošti seksui. Jis ne visada turi būti spontaniškas. Net paprasčiausia data, įrašyta dienoraštyje, gali padėti“.
