Erdvėlaivis, išskleidęs didžiulius parašiutus, 16 val. 49 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 49 min. Lietuvos) laiku nusileido Naujosios Meksikos dykumoje ir pakėlė dulkių debesį. Tokiu būdu jis užbaigė šešias dienas trukusią misiją, itin svarbią pastangoms atkurti „Boeing“ reputaciją, pašlijusią po kelių ankstesnių nesėkmių.
„Tiesiog gražus nusileidimas Vait Sandse šią pavakarę“, – sakė NASA tiesioginės vaizdo transliacijos pranešėjas. Tuomet į nusileidimo vietą nuskubėjo grupė techninių darbuotojų.
Erdvėlaivio 2-asis bandomasis orbitinis skrydis („Orbital Test Flight 2“, OFT-2) buvo paskutinis elementas, būtinas, kad galėtų būti surengtas „Starliner“ pirmasis pilotuojamas skrydis. Planuojama, kad jis įvyks šių metų gale.
Nusileidimas ant oro pagalvių
„Starliner“ praeitą ketvirtadienį startavo iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje, o kitą dieną susijungė su TKS.
Savaitgalį orbitinės stoties įgula atidarė kapsulės liuką ir „pasveikino“ vienintelius „keleivius“ – manekeną „Rosie the Rocketeer“ (Raketų bandytoja Rouzi), kuriame įtaisyti jutikliai renka skrydžio duomenis, siekiant išsiaiškinti, ką patirtų astronautai žmonės, taip pat pliušinį žaisliuką, pavadintą kompiuterinio žaidimo personažo Džebedijos Kermano vardu ir atlikusį nesvarumo indikatoriaus vaidmenį.
Erdvėlaiviu taip pat buvo atgabenta daugiau kaip 270 kg krovinių, įskaitant daugkartinio naudojimo balionus, iš kurių tiekiamas stoties įgulos nariams kvėpuoti reikalingas oras. Jie bus sugrąžinti į Žemę per kurį nors vėlesnį skrydį.
„Starliner“ atsiskyrė nuo TKS, kai stotis skriejo virš Ramiojo vandenyno. Atlikęs išėjimo iš orbitos manevrą aparatas numetė tarnybinį modulį, tad į Žemę grįžo tik įgulai skirta kapsulė, galinti atlaikyti apie 1 650 Celsijaus laipsnių temperatūrą įskriejus į atmosferą.
Sumažinusi greitį kapsulė vieną po kito išskleidė parašiutus, įskaitant tris didelius pagrindinius parašiutus. Pasiekus 900 m aukštį atsiskyrė nuo kaitros saugantis skydas ir išsiskleidė oro pagalvės, reikalingos nusileidimo smūgiui sušvelninti.
Per šį skrydį nebuvo apsieita be riktų, kuriuos NASA ir „Boeing“ komandos nuodugniai ištirs, kad būtų užbėgta už akių galimiems sutrikimams ateityje.
Tuojau po starto sugedo du manevriniai varikliai, reikalingi išvesti „Starliner“ į stabilią orbitą, bet pareigūnai teigė, kad erdvėlaivis turi pakankamus atsarginius pajėgumus, tad didesnių problemų tai nesukėlė.
Planuotą susijungimo dieną erdvėlaivis vėlavo ilgiau kaip valandą, nes susijungimo mechanizmas nesuveikė, kaip planuota. Inžinieriams teko jį įtraukti ir vėl išskleisti – tuomet manevras pavyko be kliūčių.
Alternatyvi priemonė
Vis dėlto šie sutrikimai buvo niekis, palyginus su ištikusiais „Starliner“ per pirmąjį bandomąjį skrydį 2019 metais. Tąsyk dėl vieno programinės įrangos sutrikimo erdvėlaivis išeikvojo per daug degalų kelionės tikslui pasiekti, o kitas buvo sukėlęs pavojų, kad aparatas sudegs grįždamas į Žemės atmosferą.
Antroji klaida buvo laiku aptikta ir ištaisyta, įdiegus programos naujinį, todėl „Starliner“ sklandžiai nusileido Vaid Sandso kosminiame uoste.
Antrasis bandymas buvo suplanuotas pernai rugpjūtį, bet „Starliner“ buvo nuimtas nuo starto aikštelės, siekiant sutaisyti stringančius vožtuvus, kurie tinkamai neatsidarydavo. Galiausiai kapsulė buvo išsiųsta remontuoti atgal į įmonę.
NASA tikisi, kad „Starliner“ gaus sertifikatą kaip antroji JAV sistema, leidžianti skraidinti astronautus į kosminę stotį. Pirmąja tapo milijardieriaus Elono
2014 metais su bendrovėmis buvo sudarytos fiksuotos vertės sutartys naujos kartos erdvėlaiviams sukurti. „Boeing“ buvo išskirta 4,2 mlrd. dolerių, o „SpaceX“ – 2,6 mlrd. dolerių. Šis planas buvo parengtas siekiant panaikinti JAV priklausomybę nuo pilotuojamų skrydžių į TKS Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“, Amerikai užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.
Jau šimtmetį gyvuojanti „Boeing“ daugelio laikyta patikima partnere, o tuo metu veiklą dar gana neseniai pradėjusi vystyti „SpaceX“ kėlė daugiau abejonių.
Tačiau iš tikrųjų „SpaceX“ šiose lenktynėse išsiveržė į priekį ir neseniai nuskraidino į orbitinę stotį jau ketvirtą įgulą. Tuo metu „Boeing“ projekto trikdžiai bendrovei kainavo šimtus milijonų dolerių.
