Kadangi kiekvienas dirbantysis iki metų vidurio turi apsispręsti, kaupti savo senatvės pensijai papildomai ar ne, šios naujovės ne vienam tautiečiui kelia daug klausimų. Aptarkime populiariausius su pertvarka susijusius mitus apie pensijos kaupimą senatvei ir kartu atsakykime į klausimą, kodėl jais tikėti nereikėtų.
Mitas: kaupiantiems papildomai, mažės „Sodros“ pensija.
Faktas: Pagal anksčiau galiojusią tvarką papildomai kaupiantis žmogus prarasdavo dalį „Sodros“ pensijos, bet dabar, pasirinkus papildomai kaupti, „Sodros“ pensijos dydis nemažės. Papildomai sukauptos lėšos bus priedas prie „Sodros“ mokamos pensijos. Tiesa, nusprendusiems toliau kaupti II-oje pakopoje, už laikotarpį, kai pagal anksčiau galiojusią kaupimo tvarką pensijos taškų skaičius sumažėjo, jis nebus atstatytas ir iki 2019 m. dėl kaupimo prarastos „Sodros“ pensijos dalis nebus kompensuojama.
„Vienas didžiausių pokyčių, kuriais gali džiaugtis kaupiantieji savo pensijai II-oje pakopoje, yra tai, kad būsima „Sodros“ pensija nebemažės, o viskas, ką žmonės sukaups patys, bus priedas prie jų „Sodros“ pensijos“, – sako Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovas Gediminas Šimkus. Anot jo, šis aspektas labai svarbus gyventojų motyvacijai rūpintis savo būsimomis pajamomis senatvėje.
G. Šimkus primena, kad vykdant pensijų sistemos II-os pakopos pertvarką, buvo siekiama pasiūlyti žmogui tinkamiausią pensijų fondą ir įgyvendinta gyvenimo ciklo pensijų fondo koncepcija, kuri reiškia, kad kaupiamo turto investavimo rizika automatiškai priklausys nuo kaupiančiojo amžiaus – kuo vyresnis bus žmogus, tuo labiau mažės ir rizika.
Mitas: pensijų fondai gali bankrutuoti.
Faktas: pensijų fondų dalyvių apsauga užtikrinama Lietuvos Respublikos įstatymais ir, jei susiklosto tokia situacija, kad pensijų fondą valdančiai bendrovei gresia bankrotas, įstatymuose numatytas konkretus veiksmų planas.
Pensijų fondų lėšos atskirtos nuo jį valdančios įmonės lėšų ir laikomos depozitoriume patikėjimo teise. Bankrutavus valdančiai įmonei, pensijų fondo valdymas būtų perduotas kitai valdymo įmonei, o pensijų fonde sukauptas turtas ir toliau būtų laikomas depozitoriume, taigi, visos lėšos ir toliau priklausys jas sukaupusiems fondo dalyviams.
Be to, pensijų fondų valdytojai, investuodami lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių. Jose numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika. Lietuvos bankas prižiūri, kaip pensijų fondai laikosi šių taisyklių.
Ekonomistas Teodoras Medaiskis įsitikinęs, kad toks scenarijus, jog pensijų fonduose laikomi žmonių pinigai pražūtų – praktiškai neįmanomas, o žmonės nerimauja dėl to, kad paprasčiausiai nežino, kokias apsaugos priemones jų investicijoms taiko valstybė. „Saugumo garantijos šiuo atveju yra labai aukštos. Prarasti sukauptų pinigų negalima, bet keičiantis situacijai finansų rinkose, aktyvų vertė gali keistis“, – sako jis.
Mitas: papildomai kaupti senatvei – privaloma.
Faktas: jei asmuo mano, kad senatvėje jam užteks tik valstybės garantuojamos pensijos, jis gali atsisakyti kaupti papildomai. „Sodra“ visiems gyventojams, turintiems minimalų pensijų draudimo stažą, mokės pensijas nepriklausomai nuo to, ar jie kaupia, ar ne.
Pagal iki šių metų galiojusią tvarką pensijų kaupimo sistemos dalyviai lėšas senatvei kaupdavo tol, kol jiems sukakdavo senatvės pensijos amžius arba kol išeidavo į išankstinę senatvės pensiją. Nuo 2019 metų sausio 1-osios nebenorintys pensijai toliau papildomai kaupti žmonės gali rinktis – stabdyti dalyvavimą kaupime arba visai jį nutraukti.
Apsispręsti, ar stabdys savo dalyvavimą pensijų kaupime, ar jį nutrauks, žmogus, kuris nebenori toliau kaupti, turi per pirmąjį 2019 m. pusmetį. Savo sprendimą jis turės pranešti bendrovei, kurioje šiuo metu kaupia lėšas.
Mitas: valstybės parama kaupiantiems – nedidelė.
Faktas: mažesnių pajamų gavėjams valstybės parama gali būti didesnė už jų pačių taupymui skirtas lėšas.
Didžioji dalis dirbančių ir papildomai kaupiančių žmonių iki šiol II-oje pakopoje kaupė pagal formulę 2+2+2. Tai reiškia, kad 2 proc. nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą pervesdavo pats žmogus, 2 proc. iš sumokėtų žmogaus įmokų pervesdavo „Sodra“ ir dar 2 proc. sudarė valstybės skatinamoji išmoka, kuri skaičiuojama nuo vidutinio šalies atlyginimo (VDU).
Nuo šių metų sausio 1 d. perskaičiavus atlyginimus pagal naują tvarką, kaupimo formulė atrodo taip: 3+1,5. Taigi, nuo 2019 metų vietoje 2 proc. gyventojai, nusprendę kaupti maksimaliai, į pensijų fondus mokės 3 proc. nuo savo atlyginimo ir dar 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio vidurkio pridės valstybė kaip paskatą. Šiemet tai sudarys 16,4 euro.
Jeigu kaupime dalyvaujantis gyventojas iki šiol į pensijų fondus mokėjo tik „Sodros“ įmokas, o lėšų nuo savo darbo užmokesčio nepridėjo (formulė 2+0+0), tuomet nuo šių metų sausio į fondą bus pervedama 1,8 proc. jo darbo užmokesčio, o valstybė pridės 0,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Gyventojo įmoka kasmet palaipsniui didės, kol per penkerius metus pasieks 3 proc. Atitinkamai kasmet didės ir valstybės paskata, kol 2023 m. visi II-os pakopos dalyviai mokės 3 proc. dydžio įmokas bei gaus 1,5 proc. paskatą iš valstybės. Be to, kaupiantieji gali pasirinkti, ar pradėti kaupti nuo 1,8 proc. dydžio įmokų ir palaipsniui jas didinti, ar iš karto pradėti kaupti po 3 proc. darbo užmokesčio. Pastaruoju atveju ir valstybės paskata iš karto būtų 1,5 proc.
„Sistema sukurta taip, kad mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ji būtų dar patrauklesnė – gaunantys mažesnius atlyginimus patys taupymui II-oje pakopoje skiria mažiau, nei prisideda valstybė“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos narys, bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ direktorius Šarūnas Ruzgys.
Mitas: pensijai sukauptos lėšos nepaveldimos.
Faktas: kaupimo periodu visi pensijų fonde sukaupti pinigai yra paveldimi. Atnaujintoje II-oje pensijų kaupimo pakopoje taip pat numatyta, kad tam tikrais atvejais pensijų išmokos taip pat yra paveldimos.
Pensijų anuitetas ir periodinės išmokos nėra tas pats. „Periodinės išmokos pensininkui mokamos tol, kol pakanka fonde to asmens sukaupto turto. Pensijų anuiteto išmokos mokamos iki pat mirties, net jeigu pasibaigia žmogaus sukaupti pinigai. Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuota anuitetų teikėja bus „Sodra“, o tai turėtų atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
„Naujoji tvarka kaip tik ir numato, kad tam tikrais atvejais pensijų išmokos ar dar neišmokėta jų dalis galės būti paveldimos“, – pabrėžia viceministrė.
Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dičpinigaitienė aiškina, kad jei asmuo sulaukė pensinio amžiaus ir sudarė pensijų išmokos sutartį, tai, ar lėšos bus paveldimos, priklauso nuo jo sukaupto turto dydžio ir išmokos rūšies.
„Yra trys išmokų rūšys, o tai, kuri iš šių rūšių bus taikoma konkrečiu atveju (ir atitinkamai, ar sukauptas turtas bus paveldimas), priklauso nuo dalyvio asmeninėje sąskaitoje sukaupto turto dydžio. Vienkartinės išmokos atveju, t. y., jei asmuo sukaupė 3 tūkst. eurų ar mažiau, visa sukaupta suma, kol ji nėra išmokėta pačiam dalyviui, yra paveldima. Periodinių išmokų atveju, jei asmuo sukaupė nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, iki jo mirties dar neišmokėta sukaupto pensijų turto dalis taip pat yra paveldima“, – sako ji.
Trečiuoju atveju, kai asmuo privalo įsigyti anuitetą (sukaupė 10 tūkst. eurų arba daugiau), jis turi teisę rinktis vieną iš dviejų anuiteto rūšių: standartinį arba atidėtąjį. Nuo to ir priklauso, ar sukauptas turtas bus paveldimas.
„Kai pasirenkamas standartinis anuitetas, jis įsigyjamas už visą sukauptą turtą ir nėra paveldimas. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, už tam tikrą dalį fonde sukaupto dalyvio turto perkamas anuitetas. Jis nėra paveldimas. Kita sukaupto turto dalis išmokama periodinėmis išmokomis. Ji yra paveldima,“ – atkreipia dėmesį V. Dičpinigaitienė.
Primename, kad apsispręsti, ar kaups lėšas II-os pakopos pensijų fonde, ar stabdys savo dalyvavimą pensijų kaupime arba jį nutrauks, žmogus turi per pirmąjį 2019 m. pusmetį – iki birželio 30 dienos.
