II-os pakopos pensijų fonduose. Išmokų būdas priklauso nuo sukauptos sumos
Teisę gauti pensijų išmoką II-os pakopos pensijų fondų dalyviai įgyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, o jei žmogui yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija – nuo šios pensijos paskyrimo laiko. Nuo 2026 metų visi Lietuvos gyventojai į pensiją galės išeiti sulaukę 65-erių metų, o iki to laiko pensinis amžius vyrams ir moterims po truputį ilginamas – vyrams kasmet prisideda po 2, o moterims po 4 mėnesius. Pavyzdžiui, šiemet į pensiją gali išeiti moterys, sulaukusios 62 metų ir 8 mėnesių, vyrai – sulaukę 63 metų ir 10 mėnesių, o pasitikslinti, kokio amžiaus sulaukę išeisite į pensiją ir įgysite teisę gauti pensijų išmoką 2020-2025 metais, galite pasinaudoję senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle.
Suprantama, vieni II-os pakopos pensijų fondų dalyviai sukaups daugiau, kiti mažiau. Būtent nuo sukauptos sumos priklausys, kokias išmokas gausite sulaukę pensinio amžiaus.
„Gyventojams, sukaupusiems 3 tūkst. eurų ar mažiau, visa suma bus išmokama vienkartine išmoka. Tie gyventojai, kurie sukaups daugiau kaip 3 tūkst., bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, gaus periodines išmokas. Iki išmokų gavėjo mirties neišmokėta periodinių išmokų suma yra paveldima. O sukaupę daugiau kaip 10 tūkst. eurų gyventojai galės rinktis arba standartinį, arba atidėtąjį anuitetą. Standartinį anuitetą žmogus pradės gauti iš karto, kai kreipsis dėl jo mokėjimo ir jį įsigys. Jis yra nepaveldimas, tačiau žmogus anuiteto išmokas gaus visą laiką, kad ir kaip ilgai begyventų. Pasirinkusiems atidėtąjį anuitetą, iki jiems sukaks 85 metai bus mokamos periodinės išmokos iš pensijų fondo, o nuo tada, kai pensijų fondo dalyviui sukaks 85 metai, pensijų anuiteto mokėtojas mokės pensijų anuiteto išmokas iki asmens gyvenimo pabaigos. Kai pasirenkamas atidėtasis anuitetas, jam įsigyti skiriama nedidelė sukauptos sumos dalis (apie 10 proc.), likusi dalis – apie 90 proc. sukauptos sumos – bus išmokama periodinėmis išmokomis, o ta periodinių išmokų suma, kurios gavėjas iki mirties nespės gauti, atiteks paveldėtojams. Taigi, atidėtąjį anuitetą verta rintis tiems, kam svarbu, kad sukauptos lėšos būtų paveldimos“, – aiškina I. Buškutė.
Pašnekovės teigimu, žmonės gana dažnai teiraujasi, kodėl įstatyme nenumatyta galimybė gauti iškart visą sukauptą sumą ir tiems, kurie sukaups daugiau nei 3 tūkst. eurų, nes esą kiekvienas pats žino, kaip jam geriausia panaudoti pinigus, ypač jei santaupos nėra didelės.
„Tačiau būtent tokia yra II-os pensijų pakopos esmė – padėti žmogui, kad senatvėje jis gautų papildomą išmoką prie „Sodros“ mokamos pensijos, o ne tiesiog turėtų santaupų. Todėl ir išmokėjimo tvarka nustatyta tokia, kad pensijų fonde sukauptos lėšos virstų kas mėnesį gaunamu priedu prie socialinio draudimo pensijų. Siekdama paskatinti žmogų kaupti papildomai, valstybė ir pati prisideda prie būsimos jo pensijos, kaupiamos II-os pakopos fonde. Antai, nuo šių metų sausio daugeliui gyventojų sumažėjo bendra įmokų ir mokesčių našta, o šis sumažėjimas kompensuoja į pensijų fondą pervedamą įmoką. Be to, skatinant gyventojus kaupti pensijų fonduose, į kiekvieno fondų dalyvio sąskaitą mokama valstybės įmoka“, – pasakoja I. Buškutė.
Anot jos, nenuostabu, kad kol kas į pensiją išeinančiųjų sukauptos sumos, o atitinkamai ir išmokos iš sukauptų lėšų yra nedidelės, nes pensijų kaupimo galimybė atsirado palyginti neseniai, o kaupimo tarifas buvo nedidelis. „Tačiau ilgainiui į pensiją pradės išeiti žmonės, kaupę senatvei per visą savo darbingą gyvenimą, todėl jie galės džiaugtis kur kas didesnėmis išmokomis iš II-os pakopos fondų“, – pabrėžia ji.
Pašnekovė primena, kad gyventojams priklausančias periodines pensijų išmokas II-os pakopos pensijų fondų dalyviams, sulaukusiems pensinio amžiaus, mokės pensijų kaupimo bendrovė, pasirašiusi pensijų išmokos sutartį su pensijų fondo dalyviu. O pensijų anuitetus mokės „Sodra“.
Periodinės išmokos dydis kiekvieną mėnesį šiek tiek skirsis
Tvarką, kaip bus apskaičiuojamas periodinių pensijų išmokų dydis kaupiantiesiems II-os pakopos pensijų fonduose, patvirtino Lietuvos banko (LB) valdyba. Ji įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 d. ir bus taikoma tiems pensijų fondų dalyviams, kurie sukaupė daugiau nei 3 tūkst., bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, bei tiems gyventojams, kurie sukaupė daugiau kaip 10 tūkst. eurų ir pasirinko atidėtąjį anuitetą. Išmokų dydžio apskaičiavimo metodikoje numatyta, kad periodinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas sąlyginiais pensijų fonde sukaupto turto matavimo vienetais – pensijų fondo vienetais, o ne eurais. Pensijų sąskaitoje sukaupti vienetai bus dalijami iš mėnesių, likusių iki to laiko, kai pensijos išmokos gavėjui sukaks 85 metai, skaičiaus.
„85-erių metų amžiaus riba, kuri įtvirtinta Pensijų kaupimo įstatyme ir taikoma atidėtojo pensijų anuiteto atveju, pasirinkta atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) rekomendacijas ir akademikų darbus. Atitinkamai, tokia pati riba Periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo metodikoje buvo nustatyta ir periodinių išmokų gavėjams“, – aiškina LB Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė J. Pupienienė.
Ji teigia, kad tik taip skaičiuojant išmokas, galima užtikrinti jų mokėjimo tęstinumą asmeniui, pasirinkusiam atidėtąjį anuitetą, iki to laiko, kol jam sukaks 85 metai. „Tokia pati tvarka taikoma ir pensijų fondų dalyviams, kurie sukaupė nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Jei asmuo sukaupė iki 10 tūkst. eurų, bus išdalijama visa sukaupta suma, todėl ilgaamžiai, perkopę per 85-erių metų ribą, išmokų negaus – paprasčiausiai pasibaigs jų sukaupti pinigai. O tiems asmenims, kurie bus sukaupę daugiau kaip 10 tūkst. eurų ir pasirinks atidėtąjį anuitetą, iki 85-erių metų bus išmokėta suma, atitinkanti maždaug 90 proc. pensijų fondo vienetų, o likusieji (apie 10 proc.) bus skirti mokėti anuiteto išmokoms, kurias senjoras gaus po 85-ojo gimtadienio iki pat savo gyvenimo pabaigos“, – atkreipia dėmesį J. Pupienienė.
Informacija apie periodinės pensijų išmokos dydį vienetais bus nurodoma pensijų išmokos sutartyje, kurią II-os pakopos pensijų fondo dalyvis pasirašys su pensijų kaupimo bendrove, o štai kaip, pasak LB atstovės, bus apskaičiuojama jos suma: „Pavyzdžiui, jei gyventojas II-os pakopos pensijų fondo asmeninėje sąskaitoje turi 12 000 pensijų fondo vienetų ir į pensiją išeina sulaukęs 65 metų, iki 85 metų jam bus likę 240 mėnesių. Padalijus 12 000 iš 240, išeina, kad mėnesinės periodinės pensijų išmokos dydis bus 50 vienetų. Tarkime, kad vienetų konvertavimo dieną pensijų fondo vieneto vertė yra 0,7000. Vadinasi, tą mėnesį žmogui būtų išmokėti 35 eurai (50 x 0,7000)“.
Anot J. Pupienienės, išmokų gavėjai galės rinktis, ar jiems patogiau jas gauti kiekvieną mėnesį, kas du ar kas tris mėnesius, o apskaičiuotas periodinės pensijų išmokos dydis, tenkantis vienam mėnesiui, pensijų fondo vienetais nesikeis visą išmokų mokėjimo laikotarpį. Tačiau išmokos dydis eurais kiekvieną mėnesį šiek tiek skirsis – jo dydis priklausys nuo pensijų fondo vieneto vertės, o įtakos tam turi investavimo rezultatai, pavyzdžiui, akcijų ar obligacijų, į kurias bus investuotos pensijų fondo lėšos, vertės pokyčiai. Kitaip sakant, tai reiškia, kad gaunantiems periodines išmokas pensijų fondų dalyviams teks prisiimti investavimo riziką.
Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad LB specialistų skaičiavimai rodo, jog daugeliu atvejų periodinių išmokų pokyčiai bus labai nedideli – gali svyruoti apie 1 proc. „Pavyzdžiui, 30 eurų išmoka gali padidėti arba sumažėti apie 30 centų“, – sako J. Pupienienė.
Tiesa, ekonomikos nuosmukio ar krizės laikotarpiais pokyčiai gali būti didesni, tačiau vis tiek nebus itin drastiški – istoriniai duomenys rodo, kad jei fondai investuoja konservatyviai, t. y. į mažiausiai rizikingus aktyvus, šis sumažėjimas gali siekti apie 4,4 proc. o nedidelės akcijų dalies – mažiau nei 10,8 proc. per mėnesį, todėl 30 eurų išmoka per krizę galėtų sumažėti maždaug 3 eurais.
„Visi šie svyravimai atsiranda dėl to, kad periodinės išmokos dydis, kaip minėjau, bus apskaičiuojamas pensijų fondo vienetais, o kiekvieną mėnesį arba kitokiu gyventojo pasirinktu periodiškumu tam laikotarpiui tenkantys pensijų fondo vienetai bus išperkami tokia kaina, kuri galios rinkoje tą dieną. Susidariusi suma ir bus išmokama periodinių išmokų gavėjui. Likę neišmokėti vienetai, kurie ir toliau lieka fonde – likusi fondų dalyvių sukaupto turto dalis – toliau investuojami“, – aiškina J. Pupienienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad apsispręsti, ar kaups II-os pakopos pensijų fonduose, gyventojai turi iki 2019 m. birželio 30 d. Nauja pensijų išmokų mokėjimo tvarka įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
