Reikėtų skirti antisemitizmą ir antisionizmą, žydaitė, beje buvusi mano kolegė, kaip ir anapilin išėjęs Sioma, skirisi. Manau, kad Faina yra sionistė, kaip ir visiti, kurie žudo palestiniečius. Sioma Alperas buvo kitokių pažiūrų, jeigu Siomą aš gerbiu, tai Fainos negaliu gerbti, nes manęs, kaip lietuvio nekenčia. Faina su savo bendraminčiais turėtų susimastyti dėl savo elgesio, trečias kartas gali ir visai blogai baigtis žydų tautai.

Pagal jūsų norą, ponia faina, Žemaitaitį katedros aikštėje viešai ketvirčiuosim. Ar bus tamstelė tada patenkinta?

A&G pučia į tą pačią dūdą su konservais ir ,,nuskriaustaisiais" žydais. Netvirtins nė ,,aušriukų" ministrų. O kokius ministrus turėjom anoje vyriausybėje? Tokius, kurie sugadino santykius su Kinija, sugriovė sveikatos sistemą, neturėjo jokios teisinės kompetencijos, nepritraukė užsienio investicijų, paliko mokyklas be vadovėlių, sudraskė elektros tiekimą...

Labai Kukliansky norisi sukelti audrą vandens stiklinėje. Tegu žydai aprimsta ir pagalvoja, kad savo elgesiu dar labiau nuteikia visuomenę prieš save. Juk pagromų prieš juos dar nėra.

Nieko nebus ,nustok verkšlenti.Išverstaskūrė.

liansbergas sukėlė čia žydus nes jam ateina galas pagaliau neberinko žmonės konservų gal susiprotėjo o gal ne, neaišku kaip bus toliau

O ko ponia, sovietiniais metais dirbdama tardytoja, nesusidomėjo antisemitizmo apraiškomis, o ištraukė tą senovinę skaičiuotę tik dabar?
"Lipo žydas kopėčiom" įrašyta tautosakos ekspedicijos metu Šiauliuose 1975 metais, įrašas archyvuotas ir prieinamas visiems:
Žanras: skaičiavimai, skaičiuotės
Atlikimo pobūdis: sakytinis
Laikmenos tipas: mg juosta
Archyvinis šifras: LTRF mg
Laikmenos nr.: 1731
Vieneto nr.: 27
Trukmė: 0:13

Ekspedicija: LKLI tts. eksp.
Užrašymo data: 1975
Užrašymo vieta: Šiaulių mst.
Fondas: LTR

1988 m. iš P. Bagrianskio atsiminimų apie Kaniūkų kaimo sunaikinimą [Pirsumim (Tel Aviv: Publications of the Museum of the Combatants and Partisans), no. 65–66 (December 1988): p. 120–24]:
...Kai priartėjau prie būrio, kuriam turėjau pranešti naują užduotį, išvydau siaubingai kraupų vaizdą. Dar ir šiandien, daugiau kaip po keturiasdešimties metų, sunku įsivaizduoti ar aprašyti, ką tada mačiau. Nedidelėje miško laukymėje tysojo pusračiu sumesti šeši įvairaus amžiaus moterų ir dviejų vyrų kūnai. Visi buvo nuogi, suversti ant nugarų. Apšviesti mėnulio pilnaties. Artėdamas pamačiau, kaip vienas vyras šaudė į kūnų tarpkojus. Jeigu kulka pataikydavo į nervą, kūnas sureaguodavo lyg būtų gyvas – kelias sekundes krūpteldavo ir virpteldavo. Moterų kūnai reaguodavo stipriau negu vyrų. Šiame žiauriame žaidime dalyvavo visi būrio vyrai – kvatodami, su laukiniu įtūžiu. Iš pradžių stovėjau apstulbintas šio reginio, paskui man pasidarė nesveikai įdomu. Taip kelias minutes stovėjau spoksodamas, kai prie manęs prisiartino būrio vadas ir paklausė, ar nenorėčiau dalyvauti šiuose eksperimentuose. Tik tada prisiminiau, ko čia atėjęs, ir pasakiau, kokias naujas pozicijas jam nedelsiant reikia užimti. Bet jie neskubėjo ir tik po to, kai kūnai visiškai liovėsi reaguoti į kulkas, nuėjo užimti naujų pozicijų.

apsileido amerikonai taip kad juos valdo žydai , izraelis siautėja ir dar jankiai padeda nes patys irgi sukelia karus pasaulyje

„Užpuldami ūkininkus, žydai niekada nerizikuodavo: kad patektų į gyvenvietę ar iš jos išeitų, prasiskindavo kelią šūviais, kartais dėl to nužudydami ir civilius gyventojus, moteris ir vaikus“‒ iš Rich Coheno biografinės knygos apie Abą Kovnerį „Nachtmarsch“, p. 169)