Žvejai jau antradienio vakare suvažiavę gaudo prie mūsų krantų pasirodžiusias vėjažuves. Prasidėjo jų kibimo sezonas.
„Va, matot, kiek žuvies, kokios gražuolės, ką jau čia. Gandriukai, gandriukai pavasariniai“, – gėrėdamasis laimikiu kalbėjo žvejys Adolis.
Ir pridūrė, kad vėjažuvių sezonas šiemet prasidėjo dviem savaitėm anksčiau.
Šios Atlanto vandenyno žuvys pas mus atplaukia neršti. Vėjažuvės – vienos keisčiausiai atrodančių žuvų. Smailiažandės, lyg turėtų snapą.
„Daug kas bijo, galvoja, kas čia per žuvis, – juokėsi žvejys Laurynas. – Klausinėja turistai, ar jos valgomos išvis. Mes jas rūkom dažniausiai, tokios jos skanios“.
Nors sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama, daug fosforo turintys žalsvi kaulai atbaido ne vieną.
„Keista, tik tiek, kad yra kaulas žalias ir mėsa žalia. O daugiau vieniem patinka, kitiem nepatinka. Sausa yra“, – sakė ant Palangos tilpo sutiktas kitas žuvautojas Jonas.
Didesnės vėjažuvės būna ir metro ilgio, tad neišmanantys gali tokią gauti vietoj brangaus ungurio.
„Tokios kalbos buvo, kad išrūkysi – parduosi kaip už ungurį“, – tikino dar vienas vėjažuves nuo Palangos tilto traukiantis žvejys Bronislovas.
Žvejai it susitarę pasiėmę didelius kibirus žuvims susidėti, visi gaudo ant krevečių, tačiau kimba skirtingai. Pasak Lauryno, vėjažuvės kimba tiek ant šaldytų, tiek ant šviežių krevečių.
Ant tilto – mažeikiškiai, plungiškiai, šiauliečiai, marijampoliečiai ar net žvejai iš Varėnos, tačiau vietinių beveik nėra. Kai kurie nuo Palangos tilto žvejoja jau pusę paros. Kas nenori gandriukais vadinamų žuvų – traukia dar negražesnės išvaizdos grundalus ar vieną kitą plekšnę.
„Ta žuvis – tai niekis, žinokit. Va tas ištraukimas, tas viskas – smagu pabūt prie jūros“, – atviravo Adolis.
„Gal žuvis ir nekokia, bet žvejyba – pats malonumas“, – Adoliui antrino jo meškerės kaimynas Ričardas.
Žvejai prognozuoja, kad gandriukais vadinamos žuvys kibs šią savaitę. Įprastai vėjažuvės prie mūsų krantų ilgai neužsibūna.
