Vyras po nusikaltimo grįžo į šalia esantį viešbutį, kuriame tuo metu gyveno. Jis susidėjo daiktus, taip pat drabužius, kuriais vilkėjo nusikaltimo metu.
Jis teigė, kad žinojo, jog jį vis tiek pasodins, o šių drabužių reikės ekspertizei. Kaltę visiškai pripažinęs Karolis S. už grotų dėl jau 17-tojo nusikaltimo praleis 9 metus.
Smurtas dienos metu
Bylos duomenimis, žmogžudystė įvykdyta 2021 m. gegužės 18 d., apie 16.45 val., gatvėje, netoli pastato, esančio Geležinkelio g. 15, Vilniuje.
Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su T. A. metu, Karolis S. tyčia dūrė pastarajam peiliu į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą.
Tai komplikavosi ūminiu širdies veiklos sutrikimu bei vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nukentėjusysis tą pačią dieną mirė.
Žudiko versija
Teisme Karolis S. savo kaltę pripažino visiškai. Jis nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d., apie 16.45 val., stoties rajone, Vilniuje, prie baro, apie 10 metrų nuo viešbučio, kur jis gyveno, eidamas gatve jis pamatė stovintį T. A. ir dar du pažįstamus.
Jis priėjo prie jų. Vyrai aiškinosi dėl pavogtų sportbačių. Jie dėl to susitaikė, tačiau tada Karoliui S. buvo pareikštos pretenzijos dėl vagysčių, neva jis dėl visko kaltas. Tarp jo ir T. A. kilo ginčas.
Karolis S. pagalvojo, kad jį vėl muš, nes taip jau yra buvę. Todėl iš dešinės kišenės jis išsitraukė peilį, kurį galima atlenkti viena ranka. Jį nešiojosi nuolat dėl T. A. terorizavimo, nes jis fiziškai nėra pajėgus apsiginti.
Buvo net jį įspėjęs, kad bus priverstas jį panaudoti prieš jį. Išsitraukęs peilį, jis norėjo oponentui durti į petį, tačiau T. A. pasitraukė ir peilis smigo į krūtinę. Durta buvo vieną kartą.
Karolis S. teigė, kad norėjo jį tik pagąsdinti, sužeisti, kad nuo jo atstotų, suprastų, jog gali už save pastovėti. Po to kaltinamasis nuėjo į viešbutį. Peilį pasiėmė su savimi.
Iš viešbučio stebėjo viską pro langą. Pamatė, kad atvyko greitoji. Suprato, kad T. A. yra blogai, todėl meldėsi, kad jis nenumirtų. Jam išeinant šis dar buvo gyvas.
Iš įvykio vietos išėjo norėdamas susidėti daiktus. Žinojo, kad jį uždarys į kalėjimą. Dėjosi daiktus ir po 10–12 minučių atėjo policija. Kažkas jam pasakė, kad jo ieško.
Peilį buvo numetęs po spintele kambaryje, bet jo neslėpė. Buvo persirengęs, į vieną maišelį sudėjo rūbus, su kuriais padarė nusikaltimą. Žinojo, kad rūbų reikės ekspertizei.
Atidavė juos policijai, pasakė, kur peilis. Vyras teigė, kad padarė labai didelę klaidą, gailisi dėl to. Konfliktų su T. A. kildavo ir anksčiau. Jie gyveno viename kambaryje, nužudytasis yra jį kaltinęs, neva jis pavogė iš jo narkotikus, nors taip nebuvo.
Žudikas teigė, kad įvykio metu buvo išgėręs apie 5 butelius alaus. Tuo metu gėrė apie porą mėnesių kasdien. Mano, kad jei ne alkoholis, to nebūtų įvykę.
Su pareikštu ieškiniu sutinka, mano, kad jis net per mažas, nes atimta žmogaus gyvybė. Jis 10 metų gyveno Vokietijoje, grįžo į Lietuvą, bet nedirbo, nes su jo širdimi yra labai blogai, kojoje – trombozė, negali dirbti sunkių darbų.
Neįgalumo neturi. Iki sulaikymo gaudavo 180 Eur bedarbio pašalpą, iš jos sumokėdavo už viešbutį. Dar turėjo iš Vokietijos santaupų, kurių nebeliko, todėl padėdavo mama.
Nukentėjusieji – mama ir brolis
Nužudytojo motina teisme pasakojo, kad įvykio dieną apie 14–15 val. buvo susitikusi su sūnumi prie viešbučio, davė jam 40 eurų, kad už jį susimokėtų. Jie susitarė, kad jai sutvarkius reikalus, jie važiuos kartu namo. Iš toli matė ir Karolį S. stotyje.
Tuo metu sūnus apie mėnesį gyveno stoties rajono viešbutyje, nes ji buvo supykusi dėl jo gėrimo. Jis buvo sudėtingas vaikas, bet santykiai tarp jų buvo labai geri. Jis, nenorėdamas jos įžeisti, išeidavo iš namų.
Su juo ji kasdien susiskambindavo. Jis yra dirbęs pas savo brolį pagalbiniu darbininku. Turėjo bėdų dėl alkoholio, bet kai negerdavo, tai dirbdavo pas brolį, gyvendavo kartu su ja. Yra vartojęs ir narkotikus, tačiau ne nuolat.
Ji yra pareiškusi ieškinį 32 533 eurų sumai, kurį patikslina. Prašo priteisti jos patirtą turtinę žalą organizuojant laidotuves, perkant rūbus, paminklo išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Laidotuvės kainavo apie 2,5 tūkst. eurų, dar buvo gedulingi pietūs ir kainuos paminklas.
Ne visus čekius jai pavyko išsaugoti, todėl kai kurias sumas ji prirašė ranka. Patikslina, kad gedulingi pietūs kainavo 550 eurų, rūbai laidojimui – 200 eurų, kunigo paslaugos – 100 eurų. Dėl kapavietės įrengimo ji yra užsakiusi darbus, sudariusi sutartį, kurioje numatyti darbai nuo pamatų iki galutinio sutvarkymo.
Moteris pridūrė, kad buvo gauta 320 eurų pašalpa iš valstybės, ji išskaičiuota. Kitų papildomų išmokų iš valstybės ar Teisingumo ministerijos fondų negavo. Neturtinė žala yra 22 tūkst. eurų. Mirus sūnui jos savijauta yra bloga, jai labai sunku.
Nužudytojo brolis pasakojo, kad jam paskambino vienas iš buvusių darbuotojų ir papasakojo, kas įvyko. Žino tik tiek, kad tarp T. A. ir Karolio S. įvyko konfliktas. Jo brolis apie mėnesį gyveno viešbutyje prie stoties.
Iki tol jis gyveno su tėvais Trakuose. Jis pats gyvena atskirai. Kaltinamojo jis nepažįsta, nėra jo matęs, brolis apie jį nieko nepasakojo. Prieš dvi savaites iki įvykio brolis buvo pakliuvęs į Lazdynų ligoninę su durtine žaizda.
Brolis sakė, kad buvo kažkas pavogta, įvyko konfliktas su viešbutyje kartu gyvenančiais asmenimis, jie aiškinosi, o kas jam dūrė, jis nepasakojo. To nesakė ir policijai. Jo brolis turėjo problemų dėl alkoholio, narkotikų.
Kai buvo kartu su juo užsienyje, brolis nevartojo, tačiau po to problemos pasikartojo. Brolio agresijos nėra matęs, apie jo bendravimą su draugais nieko negali pasakyti. Brolio santykiai su motina buvo labai geri, jie palaikė ryšius iki pat jo mirties, susiskambindavo, susitikdavo.
Už laidotuves mokėjo motina, yra davęs pinigų ir jis. Po laidotuvių buvo gedulingi pietūs, už kuriuos buvo sumokėta apie 500 eurų. Jo motina taip pat pirko rūbus laidojimui, mokėjo jos nurodytą sumą.
Įkalinimo bausmė
Vilniaus apygardos teismas Karolį S. pripažino kaltu ir nuteisė jį devynerių metų laisvės atėmimo bausme.
Nužudytojo motinai iš Karolio S. priteista 7 633 eurų turtinei žalai atlyginti ir 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
