Man idomu kas uždėjo ant foto užraša VATA,,ar jam su galva viskas gerai. Jaunuolis šaunuolis išsakė savo pozicija kuri yra turbūt apie 80% Lietuvos gyventojų

Adrijau, jokiu būdu nesustok ir nesigėdink savo gyvenimo pozicijos. Niekada nebuvo lengva tiems, kurie neatitiko bendros susiformavusios viešos nuomonės. Daug veidmainystės aplinkui, daug manipuliacijų ir psichologinio spaudimo. Neieškantys tiesos, užmerkia akis matyti, kad jų mąstymas yra skylėtas. Jie mėgina užtildyti, užgošti kitokį balsą, pradeda pykti ir nervuotis, nes matai - formuojama kitokia nuomonė. Ko pykstate jeigu tiesa jūsų pusėje? Visų akivaizdoje mes garbingi, o kokie kilnūs mūsų ketinimai, bet už visko slypi tik asmeniniai interesai. Net medicinoje, kur, atrodo ir hipokrato priesaika duodama, tik atskiros asmenybės dirba žmogui, jei būtų jiems patiems tai nenaudinga. Aišku, kad už darbą priklauso atlyginimas, bet aš kalbu apie vidinę motyvaciją, kuri pasirodo susiklosčius tik tam tikromis aplinkybėmis. Karas yra viena iš tų aplinkybių, kuriose išlenda tarakonai į šviesą ir pasirodo kas yra kas. Turiu viltį, kad kažkada žmonija pasieks tokią brandą, kai šiuos laikus prisimins kaip mes prisimename vergovę ar gladiatorių kovas, į kurias susirinkdavo žmonės kaip dabar susirenka pažiūrėti krepšinio varžybų. Mes gyvename tokiais pasimetimo ir civilizuotos veidmainystės laikais kai aukštiname žmogaus gyvybę ir pasiruošę atiduoti už ją milijonus, persodinti organus išgautus iš pavogtų vaikų. Palaikome senukų gyvybes aparatais, kol tai neša pelną ir žudome negimusius kūdikius, nes tai irgi pelninga, arba bent nebus našta visuomenei išauginti nelaukiamą ar neišgalimą pasirūpinti kieno nors vaiką. Bet už retos rūšies erelio lizdo sunaikinima – šimtatūkstantinės baudos. Baisimės šiurkščiu elgesiu su gyvūnais, bet koliojame, žeminame ir šaipomės vienas iš kito... Geriausiai už akių ar soc. tinkluose, kaip tie šunys kol tvora juos skiria. Aš turiu viltį kitokios žmonijos... matyt ne mano amžiuje, bet kažkada... Gal po trečio pasaulinio... ir jau dabar aš širdimi priklausau ateičiai. Ten kur žmogus žmogui žmogus, kur nėra karų, bet meilė. Kur žmogus greičiau pats mirs pasiaukodamas už kitą, negu skriaus ir skaudins į save panašų. Ir dabar yra tokių žmonių. Aš neturiu pareigos gilintis į visą tą veidmainystę, kurioje paskendę žmonės bei nagrinėti kas kokioje saviapgaulėje sėdi. Ten ir pats velnias jau tikriausiai susipainiotų žmonių mintyse. Mano pasaulis labai paprastas – be išskaičiavimų. Aš priklausau kitam – ateities pasauliui ir mano širdis ten. Mes visi mirsime. Žiūrint iš toliau, net laiko skirtumas labai nedidelis, bet manęs niekas nesunaikins kaip Žmogaus. Karo metu man tikriausiai reikėtų saugotis „savų“, nes aš ne toks kaip jie. Aš neimsiu ginklo, aš nežudysiu panašaus į save. Mane tikriausai pirmiausia kankintų „saviškiai“, mėgindami mane palaužti, sunaikinti kaip Žmogų. O tada utilizuotų kaip nenaudingą karo sąlygoms. Bet jie sunaikintų savo ateitį. Naikindami tokius kaip aš jie naikina paskutinį saulės spindulėlį šitai žemei, kuris pajėgtų atšildyti suledėjusias širdis. Jie naikina tai, apie ką savo širdies gilumoje labai norėtų, bet nedrįsta pasvajoti, nes tai atrodo utopija šiandieninėje realybėje. Kai gilios žiemos debesys aptraukę visą dangų ir diena iš dienos nematai saulės... ar ateis dar kada šviesios dienos? Ar yra dar saulė ten kažkur, už debesų? O aš esu kas esu. Nesvarbu ar man tai naudinga dabar, ar gresia mirtis. Man svarbu išlikti. Gal aš būsiu sėkla ateities kartoms, o gal ir ne, bet aš neišduosiu savęs, savo pasaulio, savo tėvynės, kurioje nėra smurto, kurioje meilė neš mane per amžinybę... Ir žinau, jeigu išaugs daug daug daigų iš mano sėklos - tokių kaip aš - tokiame pasaulyje tikrai nebus karo. O kas tu toks? Ar pažįsti save?

Teisingai masto šitas jaunuolis, kodėl jis turi aukotis dėl aferistu koncervatoriu ir Lansberginiu, jei Lansbergiai turėtų suputi Sibire.

Cia jau sielos pasirinkimas toks, kad zydymas progreso tikrai neatnes visuose lygmenyse. Reikia gerbti tai. Kuo maziau energijos bus teikiama i karo galimybe, tuo mazesne jo tikimybe ir bus.

Isvezu seima ir pats pabegu. Tikrai neginsiu

Jaunimas turi eit i kariuomene,ne dėl karo,o dėl savęs.turi išmokti išlikimo igudžiu,db visi išlepe kompiuteristai ir nebesupransi tai vyras ar moteris.ir reikia išmokt pirmoi vietoi apginti šeima atėjus tai dienai.visi galvoja kad išskris kažkur užpuolus priešui,bet nesusimąsto kad bus didžiulis bardakas ir nesugebėsi net iš savo gyvenamosios vietos išvažiuot.

Aš vaikino vietoje paduočiau teismą visus! Baikit tyčiotis iš šio jaunuolio! Aš irgi namatau poreikio ginti šitą vagių šalį!!!

Šitas bailys vaikinukas kiek "įžiebė" ugnies Lietuvoje, ir parodė kiek čia komentuojanćių yra tėvynės išdavikai, kuriuos jei tik būtų galimybė reikėtų suregistruoti, ir jei užpuls "vatnikai ruskiai" prie sienos atiduoti ruskiams - tegu išsiveža į Sibirą "globai". Didelė tragedija, kad Lietuvos valdžia užleido patriotizmo ugdymą, ir dabar masė piderastų ir lezbijiečių karo atvėju ruskiams atkištų savo užpakalius.

Ką galvojo, tą ir pasakė. Ir tikrai ne vis gintų Lietuvą- turtingesni, turintys NT užsienyje, spruktų kuo toliau. Biednesni bandytų prisitaikyti. Kaip ir 1940m. Dalis, žinoma, imtų automatus. O kad Seimūnai gintų...nu, netikiu.

Niekingai atrodo, kai apie patriotizmą kalbą vagys ir sukčiai, užgrobę valdžią.