Advokatas nurodo, kad ši istorija jam primena 2005 metais Lietuvoje kilusią psichozę dėl savavališkų statybų.
„Buvo prikelta turbūt virš 200 bylų, paralyžiuotas visas statybų sektorius, galiausiai nugriovė ten gal tris statinius. Ir tik tam, kad parodytų, jog iš tikrųjų kažkiek veikia ta mūsų sistema teisinė ir gali sukelti tam tikras pasekmes. Tai čia paralelė labai panaši – vėlgi masinė bylų gamyba įjungta pilnu tempu“, – komentuoja G. Černiauskas.
Ekspertas pabrėžė, kad Aukščiausiasis Teismas aiškiai pabrėžė, jog negalima kriminalizuoti kiekvieno veiksmo ir „gaminti baudžiamųjų bylų“, o tarybos narių kompensuojamos išlaidos yra civiliniai teisiniai santykiai.
Kvestionuoja prokuroro kompetenciją
G. Černiauskas atkreipia dėmesį, kad tokia įstatymo numatyta tvarka, kad galima gauti kompensuojamas išlaidas savo veiklai, įvairiose savivaldybėse su tam tikromis interpretacijomis galiojo apie dešimt metų, o šioje byloje prokuroras įstatymine tvarką interpretuoja savaip.
„Šioje vietoje labai keista, kad prokuroras ima įstatymą, skaito įstatymo kas antrą, trečią žodį ir pradeda patį įstatymą ir tam tikrą nustatytą tvarką interpretuoja savaip. Yra pasakyta, kad tarybos nariui priklauso kompensuojamos transporto išlaidos, taip pat kanceliarinės prekės, internetas ir ryšio priemonės.
O tada prokuroras pradeda aiškinti ir kaltinamuosiuose aktuose rašyti, kad tarybos nariui priklauso kuro išlaidos, ne transporto, bet kuro. Dar daugiau, pradeda aiškinti, kad kuro užtenka atvažiuoti vieną kartą į mėnesį, į tarybos posėdį, sakykime, iš savo namų“, – aiškina G. Černiauskas.
Advokatas taip pat akcentavo ir tai, kad prokuroras tinkamai nesusipažino su tarybos nario veikla bei neįsigilino, ko reikia politikui, siekiant tinkamai atlikti savo pareigas.
„Jis [prokuroras] apskritai nesusipažinęs su tarybos nario veikla, ką jisai daro, kaip jis gali vykdyti savo funkcijas ir ko jam reikia, kad tas funkcijas tinkamai ir kokybiškai galėtų atlikti. Iš ko susideda jo veikla, kad iš tikrųjų ūkiškai būtų tvarkomas miestas arba rajonas, kad galima būtų priimti sprendimus ir racionaliai skirstyti biudžeto lėšas savivaldybės ir įvairių projektų įgyvendinimui, tarybos narys turi turėti visą išsamią informaciją apie tai, kas vyksta jo savivaldybėje.
Šiuo atveju įstatymo leidėjas kaip tik numatė, kad, norint tinkamai atlikti tas pareigas, tarybos narys patiria tam tikras išlaidas ir įvertinant tai, kad tarybos narys negaudavo jokio atlyginimo, jam bent jau numatė tam tikrą kompensacijos mechanizmą, kuris ir buvo eilę metų taikomas“, – teigia advokatas.
„Sizifo darbas“
Advokatas prokuratūros darbą ties M. Sinkevičiaus byla įvardija kaip „Sizifo darbą“, nes, pasak jo, yra keliama šimtai bylų, dirbtinai kiršinama visuomenė ir bandoma pašalinti sąžiningai dirbančius vietos politikus vien tam, kad būtų parodyti rezultatai baudžiamųjų bylų kėlimo srityje, neprisiimant jokios atsakomybės.
Jis atkreipė dėmesį ir į sumą, kiek kainuoja bylų parengimas, įrodymų surinkimas, nes prie kiekvienos bylos dirba daug žmonių ir specialistų, tikrina kvitus, skaičiuoja ir praleidžia daug valandų.
„Aš jau nekalbu apie tai, kad nei vienas neskaičiavo, kiek kainuoja tokios baudžiamosios bylos parengimas, įrodymų surinkimas, kiek žmonių prie viso šito dirba ir kokia yra tos bylos savikaina, kol ji nukeliaus į teismą, po to teisminis procesas ir taip toliau. Tai kitaip tariant, nepameluosiu, bet tikrai ko gero, viena byla kainuoja maždaug apie 100 tūkst. eurų, tai iš tikrųjų yra milžiniškos išlaidos“, – atskleidžia advokatas.
Audito ir kontrolės institucijų vaidmuo buvo kvestionuojamas, advokatui keliant klausimą, kodėl šios anksčiau nereagavo į galimus pažeidimus, jei dabar yra tokios aktyvios konsultuojant prokurorus ir patarinėjant grąžinti pinigus.
„Tai irgi aiškiai rodo, kad nekompetentingi žmonės dirba šitą darbą nesuvokdami, ką sako įstatymas, kaip jis yra sudėliotas, kaip jis skamba ir kokia to įstatymo prasmė ir reikšmė“, – kritiką lieja ekspertas.
Be to, jis akcentuoja ir situacijos pateikimą visuomenei bei padarytą moralinę ir reputacinę žalą M. Sinkevičiui.
„Visuomenėj yra pateikiama taip, kad štai, pasižiūrėkite, kokie savanaudžiai, ilgapirščiai. Džiaugiuosi, kad M. Sinkevičius grįžo į pareigas, kad buvo priimtas „saliamoniškas“ sprendimas nutraukti rinkimus, atstatyti jį į pareigas ir panašiai. Čia yra idealus variantas, bet ar tai yra pakankama, kad būtų kompensuota jam padaryta moralinė ir reputacinė žala?
Kiek jis išgyveno, kiek išgyveno jo šeimos nariai ir artimieji, galų gale kolegos kaip turėjo jaustis, jeigu Sinkevičių gali nuteisti, tai bet kurį gali nuteisti“, – pažymi G. Černiauskas.
Ko gali tikėtis kiti skandale dalyvavę politikai
Kilo įvairių svarstymų, koks likimas gali laukti dešimtis kitų politikų, dalyvavusių skandale. Ar išteisinus M. Sinkevičių jie dabar galės lengviau atsikvėpti ir tikėtis, kad ir jų laukia sėkminga skandalo baigtis?
Vis dėlto, G. Černiauskas, vertindamas dabartinę Lietuvos teisinę sistemą, daug optimistiškų variantų neįžvelgia.
„Mūsų šalyje su tokia teisine sistema, kokia yra dabar, su tokiu įstatymu interpretavimu, kai visi, kas nori, gali interpretuoti savaip ir aiškinti, kaip jie turėtų būti taikomi, neskaitant ką įstatymo leidėjas parašė ir pasakė tame įstatyme – nei vienas negali būti saugus.
Ir įvertinant tai, ką prokuroras pasakė išgirdęs aukščiausio teismo sprendimą, kad čia nieko bendro neturi su kitom bylom, tai leidžia suprasti, kad visos kitos bylos visiškai kitais pagrindais svarstytos buvo, net Sinkevičiaus, nors tai yra tos pačios kanceliarinės išlaidos.
Kol galime aiškinti, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas nieko nereiškia mūsų valstybėje arba nieko nereiškia prokurorui, tai nei vienas mes negalime jausti saugūs“ – nurodo advokatas.
Kritikuoja Lietuvos teisinę sistemą
G. Černiauskas atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą, išeinančią iš šio skandalo.
Jo nuomone, visa teisinė sistema turėtų būti pertvarkoma ir peržiūrima, nes ji nebeatitinka šių dienų aktualijų.
Be to, advokatas kritikavo ir ilgus bylų nagrinėjimo terminus, kurie yra brangūs ir sukelia stresą žmonėms, akcentuodamas, kad tai paveikia žmones ne tik finansiškai, bet neretai dėl po ilgų ir sunkių bylinėjimusi, patyrę didelę įtampą, žmonės suserga sunkiomis ligomis.
„Pasiskirkite savaitę laiko, išnagrinėkite bylą ir priimkite sprendimą, tada eikite nagrinėti kitą bylą. Taip turėtų būti organizuojamas procesas, taip mes taupytume lėšas, laiką ir geriau jau metus laiko palaukti, bet sulaukti bylos, kada bus išnagrinėta, tik nustatyti taisykles, kad negailima būtų vilkinti tos bylos“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
