Ne ant visų jų visgi yra užrašyta kario pavardė, ant kai kurių matosi vien pirmos vardo ir pavardės raidės, dar ant kitų yra vien kario slapyvardis, o yra ir tokių, ant kurių nieko nėra užrašyta.
Nors pro Maidano aikštėje esančią veją su minėtomis vėliavėlėmis praeinu gana dažnai, tačiau tik praėjusią savaitę pamačiau lietuvišką vėliavėlę. Ji buvo įbesta šalia kelių užsienio šalių – JAV, Šveicarijos, Kanados, Suomijos, Gruzijos vėliavėlių, ir apsupta ukrainietiškų vėliavėlių jūros.
Perskaitęs ant vėliavėlės ukrainietiškai užrašytą tautiečio pavardę ir tai, kad jis žuvo mūšyje dėl Chersono išvadavimo, supratau, kad lietuvis žuvo mažiausiai prieš du mėnesius, nes Chersonas buvo išvaduotas lapkričio 11 dieną.
Supratau ir tai, kad minėtas karys arba jo šeima nenori, jog informacija apie jo žūtį būtų paskleista Lietuvoje, nes kitokiu atveju apie jo kovas ir mirtį Ukrainoje jau būtų seniai žinoma. Prisiminęs diskusijas Lenkijos žiniasklaidoje, jog nėra etiška viešinti Ukrainoje žuvusiųjų savanorių pavardžių be jų šeimų sutikimo, ir žinodamas, kad ne visos savanorių mirtys yra viešinamos kitose šalyse nusprendžiau nutylėti ir lietuvio asmenybę.
Užtat nuskubėjęs metro stotelės kioske nupirkau mūsų tautinės vėliavos spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – chrizantemų puokštę ir nunešiau padėti prie tautiečiui skirtos vėliavėlės.
Linkėdamas kitame pasaulyje ramybės didvyriškam žemiečiui pajutau, kaip skruostu rieda ašaros, bet to prieš praeivius visai nesigėdijau.
Pats priėjau prie vėliavėles apžiūrinčių žmonių grupės ir pasakiau: „Verkiu, nes galvą už jūsų šalį paguldė mano tautietis“. Ir pasigyriau, kad pagal teikiamą paramą esame viena pirmaujančių valstybių.
„Girdėjau per žinias, kad daug padedat, esame labai dėkingi jūsų Vyriausybei, visiems žmonėms ir ypatingai tiems, kurie atvyko kovoti fronte. Amžiną atilsį žuvusiam, jis jūsų herojus, užuojauta jo artimiesiems, bet tegul šie neliūdi – karys kovojo kaip didvyris ir žuvo kaip didvyris už mūsų ir visos demokratinės Europos laisvę“, – pasakė viena moteris ir jai pritarė šalia stovintys.
Nežinia ar tai pirmas lietuvis, žuvęs kovose su Kremliaus okupantais už Ukrainos laisvę. Jokia ES šalis oficialiai nesiunčia savo piliečių kariauti į Ukrainą, nes priešingu atveju taptų karo dalyve.
Dėl šios priežasties idealistai savanoriai už savo lėšas perka karinę ekipuotę, apsidraudžia gyvybę ir už savo pinigus vyksta į Ukrainą. Dėl šių priežasčių galimai niekada nebus sužinotas tikslus savanorių, atvykusių iš viso pasaulio padėti Ukrainai ir čia didvyriškai kritusių, skaičius.
Galimai nesužinosime ir tikslaus mūsų kraštiečių, kovojusių fronte Ukrainoje ir galbūt žuvusių, pavardžių ir skaičiaus. Tačiau privalome įsisąmoninti, kad tautiečiai nėra baikštūs ir galime didžiuotis tuo, kad mūsų kariai vyrai bei moterys savo iniciatyva vyksta į rizikingą misiją pagelbėti broliškai Ukrainai kovoti su ją užpuolusia Rusija.
Tokie kariai yra verti didelės pagarbos – jie kovoja ne tik už Ukrainos, bet ir už mūsų laisvę bei galimybę gyventi demokratiniame pasaulyje.
Prieš kelis mėnesius Charkove sutikau du savanorius karius užsieniečius – 42 metų Styvu prisistačiusį britą iš Šefildo miesto ir 25 metų Neilą iš Australijos sostinės Melburno.
„Pagal Australijos įstatymus galiu būti nuteistas kalėti 8 metus už karybą kitos šalies naudai, todėl to niekam iš giminaičių ir draugų negaliu sakyti. Prisijungti prie svetimšalių legiono nusprendžiau pamatęs vietos karių ryžtą ginti tėvynę ir išgirdęs apie maskolių daromus žiaurumus. Pagalvojau: turiu medicininį išsilavinimą, fronte tikrai praversiu“, – kalbėjo Neilas.
Vaikinas, prieš karą dirbęs Melburno greitosios pagalbos tarnyboje, neslėpė, jog kelionėje į Ukrainą bei kare išleido visas santaupas, bet to nesigailėjo.
Brito teigimu, mama jį išvadino kvailiu, kam vyksta į „svetimą“ karą, o keli draugai, su kuriais buvo kartu įsigijęs sezono abonementą į Šefildo „United“ futbolo komandos rungtynes, jį irgi labai įnirtingai atkalbinėjo nuo šios kelionės. Brito žmona nujautė, kad sutuoktinis nori vykti į Ukrainą, nes matė, kaip nervinasi žiūrėdamas žinias apie įvykius Ukrainoje.
Kai vyras pranešė savo galutinį apsisprendimą, mylimoji pasakė – žinojau, kad taip bus, pažįstu tave kaip nuluptą.
„Aš kitaip negalėjau pasielgti, nebeištvėriau girdėdamas apie Maskvos niekšybes. Supratau, jog jei dabar Rusija nebus sutramdyta, tai po to ji puls ir tavo kraštą Lietuvą, ir Estiją, Latviją, po to dar ir Lenkiją“, – kalbėjo Styvas.
„Aš nesu nepažeidžiamas komiksų herojus Supermenas, tikrai prisibijau vykti į frontą, tačiau galvoju taip – jei nebūtų tokių kvailų idealistų, kurie skuba padėti niekingai užpultam kraštui, tai pasaulį užvaldytų išsigimėliai Putinai. Visi čia atkeliavę esame kažkiek trenkti, bet viliamės išgyventi ir tikime Ukrainos pergale“, – pasakė britas.
Ukrainos vadovybė kasdien praneša, kiek šalies kariškiai numušė priešo lėktuvų, tankų ir kiek nukovė okupantų, tačiau neskelbia informacijos apie fronte žuvusius ukrainiečius bei jiems talkinančius savanorius iš užsienio.
Tuo stebėtis visgi nereikėtų, nes per visus karus valstybės giriasi priešų netektimis, o neviešina arba specialiai keleriopai sumažina saviškių žūtis tam, kad nekiltų baimė ir nesumažėtų piliečių kovingumas.
Užsienio ekspertai spėja, kad šiame kare ukrainiečių galimai žūva panašiai tiek, kiek ir okupantų, kas reikštų, kad aukų kiekis jau gali viršyti šimtą tūkstančių.
Šiame kare dar sudėtingiau yra nuspėti užsienio savanorių, atvykusių Ukrainai padėti kovoti ir čia paguldžiusių galvas, skaičių. To priežastis yra dar painesnė – mat oficialiai jokia kita valstybė nesiunčia savo karių padėti Ukrainai.
Mat priešingu atveju taptų karinio konflikto dalyve ir Rusija galėtų tą šalį imti bombarduoti. Kai kurių valstybių konstitucijose, pavyzdžiui, Lenkijos, yra numatyta kalėjimo bausmė už tarnybą svetimoje armijoje.
Pagal neoficialius duomenis Ukrainai kariauti padeda per dvidešimt tūkstančių užsienio piliečių. Kiek iš jų buvo sužeisti ir žuvo nėra žinoma.
Švedijoje buvo sužinota apie du žuvusius tautiečius, vienas iš kurių buvo paramedikas. Kaimyninės Lenkijos žiniasklaida teigia, jog kare jau žuvo šeši tautiečiai.
Po tokių pranešimų Lenkijos Seime kilo rimtos diskusijos dėl būtinybės priimti įstatymą, atleidžiantį savanorius nuo teisinės bausmės už kovą su Ukrainos okupantais. Seimūnai jau paruošė tokį įstatymą ir Varšuva tikisi iki pavasario jį patvirtinti.
Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos bei Estijos – žiniasklaidoje irgi skelbiama, kad kraštiečiai vyksta ginti Ukrainos laisvės. Apie žuvusius savanorius kol kas nei Vilniuje, nei Rygoje, nei Taline nebuvo pranešta.
Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Kijevo, Ukrain
