Pasak leidinio, šis pokytis pirmą kartą paaiškėjo Danijai derantis dėl oro gynybos sistemų pirkimo.
Po kelias savaites trukusių derybų su JAV ir Prancūzijos tiekėjais Pentagonas staiga atšaukė savo pasiūlymą dėl „Patriot“. Vėliau Kopenhaga pasirašė 9,1 mlrd. dolerių vertės sutartį su Prancūzijos ir Italijos konsorciumu.
JAV pareigūnų teigimu, Pentagono vadovo pavaduotojas Elbridge‘as Colby paragino Valstybės departamentą blokuoti pardavimą, argumentuodamas, kad deficitinės sistemos turi būti rezervuotos vidaus poreikiams.
Vėliau Pentagonas nustatė kitus ginklus, kurių prieinamumas ribotas, ir rengiasi sustabdyti eksportą, nors sustabdymo mastas ir trukmė lieka neaiškūs.
Ukrainai skirtiems ginklams, kuriems taikoma atskira programa, šis sustabdymas negalioja.
E. Colby teigė, kad JAV turi kaupti svarbiausių sistemų atsargas, kad galėtų pasirengti galimam konfliktui su Kinija, o tai atitinka administracijos gynybos prioritetus „Amerika pirmiausia“.
„The Atlantic“ šaltiniai teigė, kad šiuo metu JAV turi tik apie ketvirtadalį operatyviniam planavimui reikalingų „Patriot“ baterijų.
Į atsargą išėjęs jūrų pajėgų pulkininkas Markas Cancianas sakė, kad sustabdymas kelia strateginę ir politinę riziką NATO sąjungininkėms, nes daugelis jų, aprūpindamos Ukrainą, išeikvojo savo arsenalus. „Mes spaudžiame europiečius siųsti įrangą Ukrainai, o paskui neleidžiame jiems gauti priemonių savo gynybai atkurti“, – sakė M. Cancianas.
Ši politika taip pat turi ekonominių pasekmių, nes gali sumažinti JAV gynybos įmonių pajamas, o Europos gamintojams atverti naujų galimybių, kaip matyti iš neseniai Danijos sudaryto sandorio.
Analitikai įspėja, kad šis pokytis gali reikšti, jog baigsis dešimtmečius trukusi JAV praktika, kai ginklų pardavimais buvo palaikoma ir pramonė, ir aljansai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
