Apie tai skelbia naujienų portalas „15min“.
„Bet koks kišimasis į jau vykstančių viešųjų pirkimų procesą, nedeklaravus lobistinio poveikio ar susitikimų ar susirašinėjimo su kitokia pirkimų baigtim suinteresuotu verslu, yra įtartinas“, – portalui komentavo ministras, paklaustas, kodėl R. Lopatos veikla jam pasirodė įtartina.
Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad apie galimas korupcijas apraiškas jam teko girdėti komitete. Tačiau tarnybos, jo žiniomis, Anušausko įvardintais atvejais nesidomėjo. Pavakarę STT pareiškė, kad vasario 9 dieną gavo raštą iš ministerijos apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus dėl viešųjų pirkimų.
„Yra buvę tada, kada prasidėjo diskusijos, ar tankai reikalingi. Tai vienas kolega iš valdančiųjų užklausė tokiu tiesmuku klausimu su konkrečia pavarde. Tai sukėlė audringa neigimo reakciją“, – teigė jis.
R. Lopata: nėra aišku, ar STT vertina mano asmenį, ar galimą korupciją KAM
Liberalas Raimundas Lopata šeštadienį paaiškino, dėl kokių viešųjų pirkimų jis paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paaiškinimų.
„Pagrindinis klausimas, kurį noriu išsiaiškinti, ir ko dar iki šiol nepavyko, kodėl KAM neperka pagalbos Ukrainai per NATO pirkimo agentūrą. Nors kitos šalys perka karinę produkciją iš Lietuvos per NATO agentūrą tūkstančiais, ir tai vyksta žaibiškai“, – feisbuke šeštadienį parašė Ateities komiteto pirmininkas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
„Po mano paklausimų, prie manęs buvo priėjęs krašto apsaugos ministras ir pasakė, kad aš buvau teisus, ir pirkimo procedūra toliau sėkmingai vilkinama ir ginčas persikelia į teismą“, – pridūrė R. Lopata.
Taip parlamentaras reagavo į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareiškimą, kad iš KAM yra gavusi informacinio pobūdžio raštą apie jo pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT nurodo, kad gautą informaciją iš KAM dar vertina, ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas ir niekam nėra pareikštų įtarimų.
R. Lopata nurodė KAM pateikęs du paklausimus dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai – į pirmą paklausimą jo netenkino ministro atsakymas ir todėl parašė antrąjį, tačiau, anot jo, A. Anušauskas atsakymus padarė konfidencialiais, todėl negali jais pasidalinti.
Abu savo paklausimus R. Lopata feicbuke paviešino.
R. Lopata savo paklausimuose ministrui priekaištavo, kad „Lietuva jau senokai nėra pateikusi Ukrainai jos nuolatos prašomos pagalbos antidronais“. Jis minėjo Lietuvos antidronų gamintoją, kurio pasiūlymai esą tinkamai nebuvo įvertinti.
„Puikiai suprantame, kad ne pačios teisinės procedūros yra svarbu, bet kaip yra suformuojami kriterijai ir reikalavimai gamintojams. Man kilo įtarimų, kad šiuo atveju nebuvo viskas skaidru, kad dalyvauti buvo leidžiama gamintojams, kurie neatitinka kai kurių labai elementarių kriterijų“, – rašė jis ministrui.
„Dabar girdime, kad į konkurso galutinį etapą pateko Vokietijos įmonė (bendrovė „Euroelektronika"), kurios antidronai yra identiški Kinijoje gaminamiems, tik su Vokietijos ženklu“, – A. Anušauskui rašė R. Lopata.
Pasak jo, ukrainiečių teigimu, šie bei kitos įmonės „Atea“ gaminių antidroninis veikimas yra gerokai mažesnis nei deklaruojamas ir stipriai atsilieka nuo Lietuvos gamintojo.
„Esu informuotas, abi šios ir kitos įmonės neturi sertifikato, patvirtinančio spinduliuotės dydį, kuris gali sukelti pavojų Ukrainos kariams. Tuo tarpu Lietuvos gaminys tokį sertifikatą turi. (...) Ar KAM turi nusistatymą prieš lietuvišką gamintoją?“ – klausė R. Lopata.
R. Lopata, be kita ko, A. Anušausko klausė, ar jam yra skambinęs „vienas Seimo narys, buvęs premjeras“.
„Kuris skambino kariuomenės vadui, ir teiravosi apie konkurso sąlygas. Ar jums žinoma, kokia įmone jis rūpinosi?“ – klausta A. Anušausko.
Šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.
Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.
Po Anušausko pareiškimo dėl galimos korupcijos ministerijoje – STT žinia
Po viešo A. Anušausko pareiškimo dėl galimos korupcijos ministerijoje STT patikino, kad ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi.
„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kreipimąsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir sulauktas užklausas dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų ministerijoje, informuojame, kad per 2020–2024 m. STT ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi.
Per minėtą laikotarpį (šių metų vasario 9 d.) iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT gautą informaciją vertina, ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas ir niekam nėra pareikštų įtarimų.
Minėtu laikotarpiu STT iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą“, – rašoma tarnybos tinklalapyje.
Arvydas Anušauskas: „Dėl vieno nesutinku“
Likus apytiksliai pusmečiui iki Seimo rinkimų valdantieji apsisprendė padaryti rokiruotę Vyriausybėje. A. Anušauskas po susitikimo su G. Nausėda teigia, kad premjerė Ingrida Šimonytė jam pasiūlė užleisti ministro pareigas kitam politikui, komiteto pirmininkui.
A. Anušauskas teigė, kad penktadienį susitikęs su premjere paklausė jos, ar tikrai nori, kad atsistatydintų ir gavo patvirtinimą, kad nori jau nuo kitos savaitės atsistatydinimo.
„Suprasdamas, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu tolimesniam krašto apsaugos ministerijos darbui ir kariuomenės stiprinimui nemažėjant grėsmėms, priimamiems sprendimams reikalingas premjerės politinis palaikymas, atsistatydinimo pareiškimą parašiau ir perdaviau premjerės biurui“, – sakė A. Anušauskas.
„Apgailestauju, kad šiais nelengvais laikais visiems politikams tenka būti į tiek įsitraukus į krašto apsaugos reikalus, bet be premjerės politinio palaikymo, diskusijų koalicijos taryboje dėl biudžeto ir kitų svarbiausių krašto apsaugos reikalų, mes tik būtume sugaišę dar daugiau laiko problemoms spręsti.
Dėl vieno nesutinku, kad kariuomenė tik dangstosi VGT nutarimais ir nesistengia keistis. Suprantu, kad yra ir daro įtaką feisbukinių generolų ir generolių nuolatinis zyzimas apie blogą kariuomenės vadą, kad tik papildomi pinigai ir karas Ukrainoje viską padarė, o Krašto apsaugos ministrui, lyg kokiai iškabai, teliko stebėti procesą, bet taip niekada nebuvo ir nėra. Dirbom daug ir neskaičiuodami darbo valandų.
Mat į krašto apsaugą atėjau ir su papildoma antikorupcine darbotvarke, kurti korupcijos prevencijos sistemą, nes didelių pinigų bei turto valdymui reikia tvarkos ir skaidrumo. Taip, man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris Seime, o KAM iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“. Su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir STT, o kai kuriuos konkursus dėl užkeltų kainų tiesiog nutraukti. Visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Dėkoju Prezidentui už suteiktą pasitikėjimo kreditą. Dėkoju Premjerei už buvusį palaikymą. Dar dėkoju visiems dirbusiems kartu. Krašto apsaugos sistema per pastaruosius metus padarė tikrai daug ir keitėsi ne tik dėl padidinto biudžeto. Tai ir dėl žmonių, kurie vėl matė prasmę savo darbe, matė pokyčius sistemoje, matė antikorupcinę darbotvarkę, matė naujos vadovybės atsparumą išoriniam spaudimui, matė ypač gerą santykį su kariais, matė stiprėjančią ir naujus pajėgumus kuriančią kariuomenę bei jos nuoširdžią paramą kovojančiai Ukrainai, matė įtemptą, nuoseklų darbą su mūsų sąjungininkais.
Dėkoju kariams ir karininkams, kuriuos teko garbė pažinti šiuo krizių nestokojančiu laikotarpiu. Visada žavėjausi jų atsidavimu savo tarnybai ir Lietuvos gynybai. Dėkoju kariuomenės vadui už bendrystę, už savalaikius karinius patarimus ir už karišką stuburą, kuris nesilanksto pagal politinius vėjus. Visuomenei reikia ne institucinių kovų, įkyraus tarškėjimo apie „pasaulio pabaigos“ geopolitiką, o realių veiksmų stiprinant mūsų valstybės gynybinę galią, tą pačią kariuomenę. Ir dabar, kaip 1990-ųjų metų krašto apsaugos savanoris, galiu pasakyti – su krašto apsaugos žmonėmis dirbome tik Tėvynės labui ir palieku šias pareigas didžiuodamasis ir jais, ir su jais kartu padarytais bei daromais darbais. Atsiprašau, kad vakar neatsiliepiau, nes visi skambinote mano susitikimo su Salininkų bendruomene metu“, – sakė A. Anušauskas.
Gitanas Nausėda: „Tai labai rimta ir aš neketinu to taip paprastai palikti“
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jis ketina toliau aiškintis korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, apie tai po susitikimo su juo šeštadienį prabilus A. Anušauskui.
Ministras tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus.
Anot jo, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.
Ministras atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.
G. Nausėda sakė buvęs informuotas apie kai kurių NSGK narių mėginimus kištis į viešuosius pirkimus.
„Tai labai rimta ir aš neketinu to taip paprastai palikti, – teigė prezidentas. – Be abejo, kad reikės kalbėtis su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu, kokio pobūdžio ir kokio rimtumo tai dalykai.“
„Gaila, aišku, kad ponas Anušauskas pasidalino savo abejonėmis tik dabar, jis galėjo tą padaryti ir anksčiau ir mes iš karto būtume atkreipę dėmesį“, – kalbėjo jis.
Šalies vadovas teigė besitikintis greitai rasti sprendimus dėl naujo krašto apsaugos ministro, nes „krašto apsaugos sistema yra mūsų saugumo ir stabilumo pamatas“, o ji turi dirbti sklandžiai ir „funkcionuoti nepriklausomai nuo jokių politinių skersvėjų“.
Pasak jo, naujam ministrui teks spręsti tolesnius iššūkius, susijusius su Vokietijos brigados priėmimu Lietuvoje, kariuomenės modernizavimu, kariuomenės vadovybės kaita baigiantis vado generolo Valdemaro Rupšio kadencijai.
Ingrida Šimonytė: „Apgailestauju, kad šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų“
Po žinios, kad traukiasi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, šeštadienio rytą pakomentavo ir premjerė I. Šimonytė.
„Dar kartą patvirtinu, kad vakar gavau krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą. Tai nėra susiję su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Veikiau susiję su lūkesčiu per Vyriausybei likusios kadencijos laikotarpį padaryti dar daugiau ir greičiau, nei buvo daroma iki šiol, kad Lietuva jaustųsi saugi. Padaryta tikrai nemažai, bet likę devyni mėnesiai yra netrumpas laikas, o ši Seimo sesija itin svarbi sprendimų, kur reikia maksimalaus įsitraukimo, priėmimui.
Apgailestauju, kad šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų, kurių galėjo ir nebūti ir dalis kurių yra tiesiog išsigalvojimai. Tačiau noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra politinis darinys, todėl ir pokyčiai joje vyksta tada, kai toks pokytis yra reikalingas“, – šeštadienio rytą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė premjerė.
LRV Spaudos tarnyba patvirtino, kad vakar, kovo 15 d., Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė gavo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo prašymą. Komentarai dėl Ministrės Pirmininkės sprendimų bus pateikti pirmadienį, kovo 18 dieną.
A. Anušauskas nebuvo pirmasis premjerės I. Šimonytės pasirinkimas krašto apsaugos ministro pareigoms. Derinant ministrų kandidatūras po 2020 metų Seimo rinkimų iš pradžių šalies vadovui buvo pasiūlyta Lauryno Kasčiūno kandidatūra, bet prezidentui dėl jo kilo abejonių, todėl buvo pasiūlytas A. Anušauskas.
A. Anušauskas konservatorių gretose dažnai sulaukdavo kritikos dėl pernelyg didelio susitapatinimo su kariuomene, kai demokratinėse šalyse būtent politikai turėtų diktuoti darbotvarkę kariuomenei, jam prikišamas pasyvumas rengiant Lietuvą prastiems laikams, jeigu prasidėtų agresija arba hibridinė ataka iš Rusijos, konservatorių susibūrimuose nuolat diskutuojama apie nepakankamai ambicingą ir greitą šaukimo reformą. Ypač nemažai netiesioginės kritikos ateina iš partijos lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pusės.
Remiantis Konstitucija, ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.
