Lietuva, Latvija ir Estija gegužės mėnesį susitarė dėl vadinamojo „kelionių burbulo“ ir leido savo piliečiams laisvai keliauti Baltijos valstybių ribose. Vienintelis reikalavimas buvo 2 savaičių saviizoliacija tiems, kurie grįžo iš labiausiai koronaviruso paveiktų šalių.
Iš pradžių, paveiktomis buvo laikomos tos šalys, kurių sergamumo COVID-19 liga rodiklis per paskutiniąsias 14 dienų buvo didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šį rodiklį sumažino iki 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Viskas priklausys nuo kaimynų
Pirmadienio duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 13,7. Per parą jis šoktelėjo 0,7 punkto. Tuo metu Estijos rodiklis – 9,1, Latvijos – tik 2,4.
Nors Lietuvos sergamumo koronavirusu rodikliai gerokai aukštesni nei kaimyninių šalių, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad latviai neturi plano užsidaryti ir neįsileisti lietuvių.
„Viskas priklausys nuo kolegų latvių ir estų. Praėjusią savaitę, kiek mūsų kolegos epidemiologai bendravo, latviai išsakė nuomonę, kad jie neplanuoja lietuviams taikyti kažkokių poveikio priemonių.
Bet turėkim galvoje, kad tuos sprendimus priima Vyriausybės. Jos, aišku, vertins, kokia yra situacija ir teoriškai visko gali atsitikti“, – komentavo A. Veryga.
„Su estais yra tas pats. Jeigu bus apsispręsta vieningai reaguoti, tai irgi ta pati situacija. Tikėkimės, kad nereiks jiems reaguoti“, – pridūrė ministras.
Nemato reikalo uždaryti sienų
„Mes turėjom Latvijos šalies patikinimų, kad jie nesiruošia mūsų niekaip uždaryti ir neįsileisti. Jie gali galbūt rekomenduoti savo piliečiams nevykti į Lietuvą, bet kol kas tokio plano mūsų neįsileisti neturi“, – sakė A. Veryga.
Latvijos Sveikatos ministerijos vyr. infektologas Uga Dumpis patvirtino nematantis reikalo uždaryti sienų.
„Mes daugiau negalite uždaryti sienų, ir aš nemanau, kad tai yra reikalinga. Bet mes rekomenduotume mažiau keliauti, saviizoliuotis. Tikiuosi, kad Lietuva išsikapstys“, – TV3 žinioms kalbėjo U. Dumpis.
Latvijos ministerija įspėjo apie permainas
Nepaisant A. Verygos raminimo, pati Latvijos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad į šalį atvykstantiems lietuviams gali būti taikoma privaloma dviejų savaičių izoliacija, jei sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje viršys 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
„Dabartinės taisyklės Latvijoje numato, kad asmenys, grįžtantys iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra didesnis nei 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, privalo dviem savaitėms saviizoliuotis. Ši tvarka taikoma tiek Latvijos gyventojams, kurie grįžta iš paveiktų šalių, tiek turistams, kurie atvyksta į Latviją“, – BNS atsiųstame komentare teigia Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorė Santa Lyvinia.
„Jei Lietuva pasieks šį rodiklį, pagal galiojantį reglamentą bus taikoma tokia pati tvarka – Lietuvos gyventojai, atvykę į Latviją, turės 14 dienų izoliuotis“, – pridūrė ji.
Vis dėlto S. Livina pabrėžė, kad „artimiausiu metu“ Latvijos Vyriausybė planuoja svarstyti šį klausimą.
„Baltijos burbulas“ – pavojuje
Anksčiau Latvijos sveikatos apsaugos ministrė Ilze Vinkele TV3 žinioms išreiškė susirūpinimą, kad Baltijos burbulas yra pavojuje.
„COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje ir Estijoje didėja gan sparčiai ir mes likom vieninteliai su vis dar nedideliu skaičiumi užsikrėtusiųjų“, – komentavo Latvijos sveikatos ministrė.
Jos teigimu, latviai buvo sąmoningi net ir nesiėmus griežčiausių priemonių. Pasak jos, tai gali būti Latvijos sėkmės, kovoje su koronavirusu, priežastis.
„Galbūt, tai yra dalis sėkmės. Taip pat mūsų pagrindinė strategija yra testuoti ir kontroliuoti“, – pasakojo I. Vinkele.
Latvijos fenomenas
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sakė negalintis pakomentuoti „Latvijos fenomeno“ ir atsakyti, kodėl kaimyninėje šalyje sergančiųjų kasdien vos keletas, o Lietuvoje – kelios dešimtys.
„Negaliu pasakyt, tai yra sudėtingas klausimas ir ne visiškai galbūt man. Manau, tai galbūt klausimas mokslininkams, epidemiologams, kurie daug dalykų turi įvertinti.
Ne tik kultūrinius aspektus, bet ir tam tikrus geografinius aspektus: į kokias šalis buvo ar nebuvo vykstama, kokių priemonių buvo ar nebuvo laikomasi“, – sakė ministras.
A. Veryga sutiko, kad prie tokio sergančiųjų skaičiaus skirtumo prisidėjo kaimyninių šalių sienų apsaugos kontrolė ir griežtesnis turistinių išvykų reguliavimas. Tačiau ministras akcentavo, kad Baltijos šalys tarpusavyje dalijasi gerąja praktika.
„Mūsų epidemiologai bendrauja kiekvieną savaitę, kalbasi, derina priemones. Supraskime, kad šalys su kuriomis mes ribojamės, latviai ribojasi, ten situacijos yra skirtingos.
Estai ribojasi su Suomija, kur situacija yra epidemiologiškai geresnė. Mes ribojamės su Lenkija, kur situacija yra sudėtingesnė“, – sakė A. Veryga.
Paveiktų šalių sąrašo neatsisakys
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga akcentavo, kad paveiktų šalių sąrašas yra aktualus ir būtų skelbiamas net jei Lietuva perkoptų 16-os atvejų ribą.
„Šalių sąrašas kol kas yra aktualus, nes yra tokių šalių, į kurias saugu vykti, ir kur tie rodikliai yra maži. Tai, matyt, yra prasmė apie tai aktyviai informuoti gyventojus ir tam tikras lengvatas taikyti“, – svarstė ministras.
Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse mažesnis nei 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklis yra 8 šalyse: Norvegijoje, Italijoje, Slovakijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
