Tokia žinutės iš socialinių tinklų frazė liudija, kad karo baimė pasiekia daugelį iš mūsų ir neduoda ramybės tiems, kam jos labiausiai reikia. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ši baimė turėtų kiek stabdyti vaikų gimdymus, taip yra ne visada.
Socialinių tinklų grupėse vis dažniau besilaukiančios moterys dalijasi neramumais, kad gimdys karo metu, kad teks slėptis, kad nežinia, kokia bus ateitis. Nerimas dėl dronų, bombų, geopolitinės įtampos tampa našta ir apkrova mintims kiekvieną rytą, vakarą ar naktį.
Štai tokia pilna žinute vienoje feisbuko grupėje pasidalijo moteris, prašydama internautų pagalbos ir patarimų:
„Gal nelabai tinkama tema, bet aš nežinau kaip man nusiraminti… šiuo metu laukiuosi, atrodo turėtų būti džiaugsmingiausias laikotarpis, bet po tų dronų Lenkijoje, aš nebegaliu nurimti. Naktį miegojau gal 3 valandas, visą laiką mintys sukasi apie tą patį, kad ragas, karas tik dienų klausimas, žiemą gimdysiu kur nors bunkeryje ir panašiai. Ir kas baisiausia, kad atrodo tas sveiko proto krislelis sako, kad baik baik baik! Bet panika ima viršų ir nebejuokingai. Gal galėtumėte pasidalinti savo mintimis, man labai to reikia.“
Vis dėlto, nepaisant tokių minčių, nerimo ir geopolitinių grėsmių, gyvenimas, regis, sukasi toliau, žmonės gimdo vaikus. Atrodytų kiek paradoksalu, jog nors ir moteris teigia bijančios vaikus auginti bunkeriuose, vis dėlto pasiryžta nėštumams.
Psichologo įžvalgos: nerimas – katalizatorius ir stabdis?
Psichologas Edvardas Šidlauskas pasakoja, kad pagrindinis variklis šiame procese – nerimas. Jis gali veikti dviprasmiškai.
Anot jo, nerimas gali veikti kaip katalizatorius, kai žmogus suvokia, kad gyvenimas gali būti trapus, kyla vidinis spaudimas suspėti: gimdyti, kurti, gyventi dabar ir nelaukti. Jei karas tęsis ilgai, „gal vėliau bus per vėlu“.
Iš kitos pusės, nerimas gali būti ir kaip paralyžius – pasak E. Šidlausko, taip vyksta, kai baimė užgniaužia, tada atrodo, kad nėra prasmės planuoti, jaučiama egzistencinė tuštuma.
„Svarbu pasakyti, kad nerimas, šiuo atveju, dėl karo pavojaus ar tarptautinių neramumų, turi savybė mažėti, žmogus apsipranta. Dažnai net karo zonose, kur daug metų vyksta karai, kaip, pavyzdžiui, Afganistane, Izraelio su Palestina ruožuose ar Ukrainoje, žmonės tiesiog apsipranta. Ten krenta bombos, bet šalia veikia skalbimo mašina, prekiaujama kebabais ir niekas nebekreipia dėmesio, tiesiog pripranta prie to streso“, – aiškina psichologas.
Taip pat dėl pasiryžimo susilaukt vaikų, E. Šidlauskas nurodo, kad tai galima paaiškinti taip, kad vis dėlto žmoguje viršų paima ne racionalus protas, o emocijos.
„Mes nesame tokie racionalūs žmonės, kaip mums norisi apie save galvoti, nes vis dėlto mus daugiau valdo emocijos. Tai šiuo atveju, tarkime, jeigu aš matau, kad to gyvenimo gali ir nebūti daug, tai norisi suspėti viską.
Tai tas noras, pavyzdžiui, turėt vaikų, tai kada aš jų susilauksiu? O gal paskui užsitęs tas karas, kaip Ukrainoje, tai kada aš tada gimdysiu? Gal aš jau būsiu per sena tada? Tai galbūt geriau dabar gimdyti, kol galiu“, – tokiomis įžvalgomis dalijasi jis.
Kaip karas paveikia demografiją?
Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys aiškina, kad karas ir įvairios grėsmės neabejotinai turi įtakos gimstamumui – tačiau tai nėra vienintelis veiksnys.
„Pastaruoju metu turime mažėjantį gimstamumą, tiek absoliučiais skaičiais, tiek ir suminį rodiklį (t. y. kiek vienai moteriai atitenka vaikų). Tas kritimas pastebimas jau pastaruosius 6–7 metus. Jis pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Ypatingai tose šalyse, kurios yra arčiau konfliktų, jeigu kalbame apie Rusijos karą prieš Ukrainą, tai tose šalyse, kurioms iškyla grėsmė“, – aiškina docentas.
Anot jo, mažėjantys gimstamumo skaičiai susiję su neužtikrintumu. Tačiau, pasak D. Stumbrio, tai ne vien geopolitinės įtampos padarinys – prie to prisidėjo pandemija, infliacija, palūkanų šuolis.
„Tas neužtikrintumas, tai buvo pandemija, palūkanų krizė arba tas laikotarpis, kai buvo labai didelė infliacija, pakilusios palūkanos. Šitie veiksniai buvo svarbūs, o po to prasidėjo karas ir visa tai susidėjo ir išėjo į tokį gan ilgą vidutinį laikotarpį daugelyje šalių“, – vardija jis.
Pasak jo, dar vienas svarbus aspektas – vadinamoji bevaikystė. Tai rodiklis, kuris matuoja, kokia dalis moterų nesusilaukia nė vieno vaiko per visą savo reproduktyvų amžių.
„Svarbu, kad mes šitą rodiklį galime paskaičiuoti tik toms moterims, kurios jau baigia savo reproduktyvų amžių. Nes moterys, kurioms yra 30–40 metų, jos dar gali susilaukt vaikų. Net jeigu jos dabar ir neturi vaikų, tai mes nežinome, ar jos apskritai jų neturės“, – aiškina jis.
Tai reiškia, kad sunku šiuo metu nustatyti, ar įtemptame geopolitiname kontekste moterys nuspręs visiškai nesusilaukti vaikų, ar susilauks jų po kiek laiko. Vis dėlto, žvelgiant į demografinius rodiklius, docentas priduria, kad dabartinėms 30-mečių kartoms gimstamumo rodikliai ateityje veikiausiai bus truputį mažesni nei tų kartų, kurios jau baigia reproduktyvų amžių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
