Vilnietė Aurelija daugiabutyje savo namuose turi dešimtis augintinių. Ir visi jie telpa štai šioje medžiaginėje šiukšlių dėžėje. Štai čia matote besirangančius raudonuosius Kalifornijos sliekus, kurie darbo turi ištisas dienas – jie naikina Aurelijos šeimos maisto atliekas.
„Aš juokauju, kad yra augintinis, kuris nereikalauja per daug dėmesio, nereikia vesti pasivaikščioti, nereikia šukuoti, nereikia glostyti. Jis tiesiog dirba savo darbą“, – pasakoja neįprastus augintinius globojanti Aurelija Olendraitė.
Gyvą šiukšliadėžę moteris savo namuose laiko jau ketverius metus. Ir sako, kad geresnių pagalbininkų, prisidedančių prie ekologiškesnio gyvenimo būdo, nė neįsivaizduoja. Sliekai ėda maisto atliekas ir viską paverčia biohumusu. Tad savo maisto likučių į bendrus komunalinių atliekų konteinerius Aurelijos šeima jau seniai nebemeta. O tokią idėją atsivežė iš už Atlanto.
„Pas draugę namuose pamačiau tokią keistą dėžę, maišą, aparatą, kuriame pasirodo gyvena sliekai ir atlieka labai naudingą darbą. Tai sliekų galima rasti ir Lietuvoje, bet tokios idėjos Lietuvoje ar Europoje tiesiog neteko matyti ar girdėti“, – pasakoja vilnietė.
Sliekai puikiai susidoroja su vaisių atliekomis, daržovėmis, jų lupenomis, duona, kepiniais, skaidyti kietesnes atliekas užtrunka šiek tiek ilgiau. Pavyzdžiui, avokado kauliuką sliekai įveikia per dvi savaites. O bijantiems, kad sliekai grobio pradės ieškoti už šiukšlių dėžės ribų, Aurelija, ramina. Čia jiems – tikras rojus, tad geriau gyviai ir neieško.
„Tie sliekai tikrai niekur nebėga, kadangi ten jiems yra geriausia vieta, geriausia terpė, nėra apšvietimo per didelio, ko jie nemėgsta. Nėra medžiagų ar vandens užpilta. Yra maistas, tai kur jiems daugiau dėtis“, – apie sliekų kasdienybę pasakoja Aurelija.
Beje, bijantys blogo kvapo namuose taip pat turėtų nusiraminti. Tiesa, greitai rūgstančių atliekų Aurelija čia nemeta.
O štai gautą biohumuso masę panaudoja savo daržo augalams tręšti.
„Galima ir balkone auginti įvairias žoleles, bazilikus, rozmarinus ir panašiai. Gėlėms galima naudoti tą kompostą. Arba kažkam padovanoti, atiduoti. Tai yra naudinga trąša, natūrali trąša dirvožemiui“, – pastebi vilnietė.
Lietuviai maisto atliekų nekompostuoja, dar nėra įpratę – jas meta į bendro naudojimo konteinerius. Tačiau Europos Sąjungos direktyva skelbia, kad nuo 2023 metų visoms sąjungos narėms rūšiuoti ir maisto atliekas bus privaloma. Tad šalies miestuose po truputį dygsta tam skirti konteineriai.
„Grynai maistui konteineriai, kurie bus skiriami daugiabučiams namams, šiuo metu yra įrenginėjami. Tos požeminių įgilintų konteinerių aikštelės dar yra statomos. Jų šiai dienai turime apie du šimtus šešiasdešimt pastatytų ir priduotų naudoti“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis.
Vilniaus savivaldybė žada, kad maisto atliekų rūšiavimui skirti konteineriai stovės ir atokesniuose rajonuose, nuosavų namų kvartaluose. Jei gyventojai naujovę priims, jų žadama pastatyti dar daugiau.
„Yra nepagrįstų tam tikrų baimių, nuogąstavimų, kad ir virtuvės mažos, nepritaikytos, ir apskritai kam čia rūšiuoti, atskyrinėti, nes ir taip už viską moku. Tai įsivaizdavimas yra klaidingas, aš manau, kad ne tame amžiuje gyvename“, – Valdas Juodis.
Skaičiuojama, kad vienas lietuvis per metus išmeta apie keturis šimtus kilogramų maisto atliekų.
