„Siūlome 20 proc. ribą taikyti iki 80 metinio VDU (vidutinio darbo užmokesčio – BNS), neskaičiuojant dividendų, o tada diferencijuoti – nuo 80 iki 120 VDU taikant 25 ar 27 proc. tarifą, o nuo 120 VDU taikyti 35 proc.“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
Pasak politiko, daugiau nei 120 VDU per metus uždirba apie 1,9–2,4 tūkst. žmonių.
Finansų ministerija siūlo du GPM tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc.
R. Žemaitaičio teigimu, uždirbantieji daugiausiai, kurių didėlė dalis gyvena Vilniuje, pritaria gynybos finansavimo didinimui, tad prie jo galėtų prisidėti mokėdami didesnį GPM.
„Jie galėtų mokėti 35 proc. arba netgi 37 proc., nes jie pasakė, kad yra labiausiai suinteresuoti gynybos finansavimo didinimu. Tai jiems ir reikėtų labiau didinti, kad jie daugiau ir prisidėtų“, – tikino politikas.
BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai siekiantį finansavimą kur kas labiau palaiko vilniečiai, kiek mažiau – kitų didžiųjų miestų gyventojai.
Daugiau nei 120 VDU per metus uždirbantieji dabar moka 32 proc. GPM.
Kaip anksčiau rašė BNS, ministerija siūlo, kad metinės pajamos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (pernai trečiąjį ketvirtį – 134,3 tūkst. eurų) būtų apmokestinamos 20 proc., o nuo 60 VDU – 32 proc. tarifais.
Pasak R. Žemaitaičio, ministerijos pasiūlymai koalicijos darbo grupėje bus keičiami, ji per artimiausias savaites turėtų susitikti ir aptarti siūlomus GPM ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. Po to, jo teigimu, paaiškėtų konkretesni pasiūlymai.
„Nemuno aušros“ lyderio teigimu, su NT mokesčiu nereikia skubėti, kol Registrų centras nenustatė mokestinių būsto verčių nuo 2026-ųjų metų.
Jis siūlė svarstyti NT apmokestinti nuo 60 tūkst. eurų taikant išimtis pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Galime šnekėti apie 60 tūkst. eurų ribą, tada taikyti išimtį senjorams, neįgaliesiems ir sunkiai besiverčiantiems asmenims“, – sakė „aušrietis“.
Finansų ministerija siūlo būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos mokestinės vertės: iki 150 tūkst. eurų mokestis būtų 0,2 proc., nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų – 0,5 proc., nuo 300 tūkst. iki 0,5 mln. eurų – 1 proc., o nuo 0,5 mln. eurų – 2 proc.
BNS jau rašė, kad valdantieji viliasi mokestinius pakeitimus priimti Seimo pavasario sesijoje, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
Mokestiniai pakeitimai ruošiami politikams ieškant šaltinių gynybos finansavimui didinti, po to, kai sausį Valstybės gynimo taryba sutarė, jo iki 2030-ųjų krašto apsaugai reikia papildomų 12 mlrd. eurų nacionalinei divizijai sukurti ir vokiečių brigadai priimti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
