Jis taip pat ragino nacionalinio transliuotojo vadovei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei nedelsiant atsistatydinti.
„Mano patarimas Monikai Garbačiauskaitei po šitiek, kiek pridirbo, kiek pakenkė LRT vardui, jau šiandien ji galėtų atsistatydinti ir eiti pas (Andrių – BNS) Tapiną į televiziją dirbti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Žemaitaitis.
Trečiadienį Seimo Teisės departamentas pareiškė, jog darytina išvada, kad pataisos dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo „ne tik galimai nedera su (...) oficialiąja KT doktrina, kurioje itin akcentuojamas LRT institucinio nepriklausomumo principas, tačiau ir prieštarauja tiesiogiai taikomo ES reglamento nuostatoms“.
„Bliuzgiai, kurie kalba, kad prieštarauja Konstitucijos kažkokiai tai doktrinai, tai reiškia dvasią. Pagal Seimo statutą Teisės departamentas turi pasakyti – prieštarauja Konstitucijai ir tada (klausimas – BNS) eina į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (...) Neprieštarauja Konstitucijai ir Teisės departamentas to nekonstatavo. Doktrina tai yra tai, kas yra iš vidaus gali išeiti, bet tai nėra prieštaravimas“, – teigė „aušriečių“ lyderis, pridurdamas, kad „žurnalistai meluoja“.
Minėtą pataisą šią savaitę registravo grupės „aušriečių“ ir „valstiečių“. Pagal ją LRT vadovas dėl nepasitikėjimo būtų atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių.
Pasak parlamento teisininkų, šiuo pakeitimu būtų atsisakoma nuostatos, kad LRT tarybos pareikštas nepasitikėjimas vadovui turi būti grindžiamas viešuoju interesu, nenustatant jokių kitų objektyvių pagrindų, kuriais taryba remtųsi reikšdama nepasitikėjimą.
„Pažymėtina, kad į LRT generalinio direktoriaus pareigas asmuo skiriamas ne pasitikėjimo pagrindu, kaip tiesiog „patinkantis ir tinkantis“ tarybai. (...) Asmuo skiriamas viešo konkurso būdu, jis turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus“, – nurodė teisininkai.
Įstatymo projektą registravusios grupės teigimu, dėl dabar nustatytos per aukštos dviejų trečdalių balsų kartelės LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra neįmanomas. Be to, slaptas balsavimas tarybos narius apsaugotų nuo išorinio spaudimo.
„Slaptas balsavimas tam reikalingas užtikrinti sąžiningumą, padorumą, kad nebijotų, kad kažkas nespaustų dar panašiai. Taip kaip Seimo nariai balsuodami, skirdami vieną ar kitą pareigūną į pareigas, irgi balsuoja slaptu balsavimu“, – tikino R. Žemaitaitis.
„Man atrodo, jau užtektinai gėdos prieš Lietuvą yra pridirbta, nes jau kai STT pažymą paskaitėme apie LRT, tai didesnės gėdos ir nebėra. 38 proc. priimtų darbuotojų buvo nesilaikant teisės aktų. Tai apie tai mes ir pradėkime ir gėda, kad LRT darbuotojai kenčia per tokią nekvalifikuotą, nekompetentingą vadovę. Tai va, tokių vadovų nebeturėtų matyt būti niekada gyvenime“, – aiškino jis.
Pokyčius „aušriečių“ vedlys siūlo po neseniai atlikto visuomeninio transliuotojo audito, kurį Seimas pavedė atlikti šios politinės jėgos iniciatyva. Valstybės kontrolės teigimu, didžiausi nustatyti trūkumai yra susiję su paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinėmis garantijomis, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.
Šios savaitės pradžioje registruotas pataisas kritikuoja dalis žiniasklaidos, visuomenininkų ir opozicijos. Siūlymui viešai nepritaria ir du LRT tarybos nariai – Deimantas Jastramskis ir Irena Vaišvilaitė.
Be kita ko, kritikai sako, kad pokyčiai yra iš esmės nukreipti prieš dabartinę LRT vadovę.
Kaip skelbė BNS, premjerė Inga Ruginienė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas reiškia palaikymą pakeitimams. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pataisų nekomentuoja.
Tuo metu ketvirtadienį pranešimą išplatinusi LRT taryba taip pat nepritaria pataisoms ir ragina išlaikyti dabartinę kartelę, kai vadovo atleidimui reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
