„Jeigu nori koalicija, tegu ji diskutuoja. Kiekvieno teisė yra tą dalyką daryti. Aš manau, kad koalicinė taryba turi daugiau reikalų ir daugiau darbo nei diskutuoti“, – Eltai teigė R. Žemaitatis.
Politikas tikina savo pasisakymu norėjęs atkreipti dėmesį į, pasak jo, Ukrainoje šiuo metu klestinčią korupciją.
„Šiandieną Ukrainai reikia pagalbos ir pagalba turi būti teikiama, bet kas vyksta kariuomenėje ir kas vyksta Ukrainoje su pinigų panaudojimu, tai matome, kad skandalingi atvejai“, – sakė politikas.
Todėl R. Žemaitaitis kartoja Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimų nuvykti į Ukrainą neketinantis paisyti.
„Aš neturiu ko važiuoti į Ukrainą. Aš nesu Ukrainos pilietis, nesu Ukrainos politikas, nesu aš labdarų teikėjas, neužimu kažkokių valstybės pareigų, kad aš turėčiau važiuoti. Yra tam Seimo pirmininkas, yra ministrai, yra Vyriausybės galva, yra prezidentas“, – pabrėžė jis.
„Aušrietis“ tikina šią savo poziciją ketinantis išdėstyti ir pirmadienį šaukiamame koalicinės tarybos posėdyje.
„Galima rinktis koalicinėje taryboje, galima diskutuoti, galima šnekėti, bet reikia žiūrėti visą bendrą esmę“, – pabrėžė jis.
Diskusija kilo po to, kai Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui paraginus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams nuvykti į Ukrainą, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis atsakė nematantis prasmės to daryti.
„Dėl lankymosi Ukrainoje – tai labai geras Seimo pirmininko pasiūlymas. Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių ėmimo, korupcijos, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – trečiadienį Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Tokius pareikšimus kritikavo ir premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas, ir Prezidentūra.
Savo ruožtu socialdemokratė Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė teigia, kad šiuos R. Žemaitaičio pareiškimus pirmadienį ketina apsvarstyti ir koalicinė taryba.
ELTA primena, kad Naujoji centro-kairės valdančioji dauguma koalicinėje sutartyje įsipareigojo „visokeriopai remti Ukrainą“, siekiant jos pergalės. Taip pat įsipareigota padėti atstatyti karo nuniokotą šalį.
Atitinkami įsipareigojimai nugulė ir Vyriausybės programoje – dokumente nurodoma, jog „vienintelis kelias atkurti stabilią ir teisingą taiką Europoje yra kuo greitesnė Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare, visiškai išlaisvinant visas okupuotas teritorijas ir atstatant teritorinį šalies vientisumą ir suteikiant tvarias saugumo garantijas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Sakydamas savo kalbą metinėje Europos Gynybos agentūros konferencijoje, Kubilius pabrėžė, kad „Kiekviena karo Ukrainoje diena - tai diena, kuomet ES ir NATO gali tapti stipresne. Kiekviena rusų raketa , kurią numušė Ukraina – tai yra ta raketa, kuri niekada nebegrasins Europai ar NATO.
Tiesa, A. Kubilius tuo pačiu padejavo, kad rusai per 3 mėnesius pasigamina tiek pat ginklų, kiek NATO per metus. Nors dar 2023m EK Pirmininkė Ursula von der Leyen džiaugėsi, kad rusų karo pramonė vos gyva ir tik indaplovėse naudojamų lustų dėka .
(Kiek tas rusų raketų numušimas kainuoja ir dar kainuos ukrainiečių (lietuvių???) gyvybių – Kubiliaus buhalterijoje tokių skaičių nėra. O kam čia skaičiuoti tas gyvybes ir naujai supilamus kapus, kuomet tie kapai ne tavo ir ne tavo artimųjų. Svarbu numušinėti raketas, kurios gaminamos tris kartus greičiau, nei jų pagamina patys numušinėtojai. Logika, žinoma, „geležinė“).
Tiek buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius, tiek buvusi Estijos premjerė, o dabar Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas spaudžia ES šalis „pakratyti“ kišenes gynybos biudžeto naudai. Abu šie „Baltijos tigrai“ o kartu ir Briuselio „kopūstai“ primena, kad Rusija gynybai skiria net 9 proc BVP, ir kad mes turėtume šiuo atžvilgiu lygiuotis į Rusiją.
„Europos sąjunga turi ruoštis blogiausiam ir didinti savo gynybos išlaidas. Iki šiol ES šalys gynybai bendrai skiria tik 1,9 proc BVB. Lietuva paskelbė, kad padidins savo išlaidas iki 5-6 proc, tačiau didžiųjų ekonomikų, tokių, kaip Italija ir Ispanija tikslas apsiriboja tik 2 proc..
Gynyba reikalauja pinigų, žmonių ir laiko. Mes turime pinigų ir žmonių, o Ukraina mums nuperka laiką“, - kalbėjo „Baltijos tigrė“ K. Kallas.
Iš kur tų pinigų paimti? Na, šioje vietoje „Baltijos tigrė“ daug galvos nesuka: galima paklausyti NATO gen. sekretoriaus patarimo ir pinigus paimti, mažinant finansavimą pensijoms, sveikatos apsaugai ir kitoms socialinėms reikmėms. Žodžiu, moteriškė, kurios vyras užkalinėjo pinigus prekiaudamas su Rusija, puikiai žino, kaip panaudoti svetimus pinigus.
Tuo tarpu mūsų prezidentas apie Lietuvos piliečių kišenių pakratymą kalba kiek abstrakčiau: gynybos išlaidas galima didinti, panaudojant šalies valiutos rezervus. Na, man šis reikalas suprantamas sunkiau, nei kokia arba-kadabra mantra, tai šioje vietoje negaliu nieko komentuoti.
Beje, kaip rašo Bloomberg, Rusijos biudžeto pajamos, nepaisant sankcijų, 2024m gruodį išaugo net 28 proc, lyginant su praėjusių metų gruodžiu. Ir tai dėka didėjančių naftos ir dujų pardavimų.
Tai net nežinau, kaip čia vertinti K.Kallas pasisakymą, kad Europa gynybai pinigų turi. Gal ir turi, bet Rusija irgi tuo nesiskundžia. Juolab abu „Baltijos tigrai“ - tiek K. Kallas, tiek A. Kubilius - guodėsi, kad Rusija per 3 mėnesius ginklų pasigamina tiek, kiek NATO per visus metus.
Nu, žodžiu.... Abrų -kadabrų šioje istorijoje, atrodo, yra daugiau, nei pačių ant sofkės sutūpusių karo „ekspertų“. O reikalas gaunasi tikrai painus: viena sąjungininkų pusė D. Trumpo asmenyje nori karą kuo greičiau stabdyti, kita gi, Baltijos „tigrų“, tokių, kaip A. Kubilius ir K.Kallas, asmenyje – karą kuo ilgiau tęsti.
Belieka spėti, kieno žodis bus lemiamas: D. Trumpo ar.....?
„O kas tas Kubilius?“, - paklaustų D. Trumpas.
