Jis sako šį klausimą pirmadienį aptaręs neoficialiame „aušriečių“ frakcijos Seime pasitarime, tačiau tvirtina, kad partija nemato prasmės apie tai pasikalbėti nei su Prezidentūros atstovais, nei su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
Pasak R. Žemaitaičio, prezidentui užsienio politikoje trūksta aktyvumo, o tai lemia, jog Lietuva vykstant svarbiausioms diskusijoms lieka nuošalyje.
„Akivaizdu, kad šiandien mūsų užsienio politika patiria visišką absoliutų fiasko per 35 metus, netgi pačiu sunkiausiu laikotarpiu Lietuva niekada nebuvo šitaip nuošalyje, kaip yra dabar“, – BNS pirmadienį sakė R. Žemaitaitis.
„Jeigu šiandien sprendžiasi Europos likimas ir vyksta įtakos zonų pasidalinimas, mes kažkodėl tai sėkmingai dalyvaujame Knygų mugėje, jeigu penktadienį priiminėja Amerikoje Zelenskį Trumpas, (...) mūsų Lietuvos nėra pozicijos, (...) vakar vyksta Londone susitikimas, mūsų nėra. (...) Prie Valdo Adamkaus ar Algirdo Mykolo Brazausko tokių dalykų nebuvo“, – kalbėjo „aušrietis“.
R. Žemaitaičio teigimu, iniciatyvos dėl Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimo galėtų imtis valdančioji koalicija.
„Visi (frakcijoje – BNS) sutinka, kad reikia, matyt, artimiausią savaitę žiūrėti, gal valdančiojoje koalicijoje pradėti šnekėti apie užsienio politiką, imtis lyderystės, nes tai, kas šiandien vyksta su Prezidentūra ir pačiu prezidentu, nei paaiškinti, nei suvokti galima“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas.
„Mes esame nuošalyje“
Po Ukrainos ir JAV prezidentų apsižodžiavimo penktadienį Vašingtone, Europos lyderiai sekmadienį Londone susitiko aptarti galimo taikos susitarimo tarp Kyjivo ir Maskvos. Į jį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vadovai nebuvo pakviesti.
Su jais Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris pasikalbėjo telefonu ir atsiprašė, nepakvietęs į susitikimą.
„Nors Anglijos premjeras atsiprašė, (...) su Baltijos šalimis turėjo būti išankstinis susitikimas jau šeštadienį ryte, juo labiau, kad Lietuva yra viena labiausiai Ukrainą remiančių šalių“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Aušriečių“ lyderio teigimu, Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetams priklausantys frakcijos nariai ketina kelti klausimus dėl Lietuvos pozicijos, vykstant susitikimams dėl Ukrainos ir Europos saugumo.
Be to, vieno iš koalicijos lyderių nuomone, Prezidentūra turėjo pasikviesti Jungtinių Valstijų ambasadorę Lietuvoje pasikalbėti.
„Mes esame nuošalyje šiuose įvykiuose, tai kyla klausimas, kas yra toliau, yra Amerikos ambasada, būtų normalu pasikviesti ambasadorę, nes ji turi daugiau informacijos, negu mes matome iš spaudos, kas vyksta Amerikoje, su ambasadore reikia pasišnekėti, perduoti mūsų lūkesčius, mūsų matymą“, – sakė R. Žemaitaitis.
Į frakciją nei K. Budrio, nei A. Skaisgirytės nekvies
„Nemuno aušros“ pirmininkas teigė nematantis poreikio į frakciją kviesti užsienio reikalų ministro ar prezidento patarėjų užsienio politikos klausimais, nes „nei ministras, nei prezidento patarėjai nepriima sprendimų“.
„Dar žinant, kad ministras yra buvęs prezidento komandos žmogus, matyt, bet koks sprendimas, bet koks pasisakymas yra derinamas Prezidentūroje“, – sakė R. Žemaitaitis.
Politikas kritikuoja ir šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės prieš kelias savaites išsakytas mintis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas greitai perėmė Kremliaus dezinformacinį naratyvą.
„Kaip mes galėsime toliau sėkmingai dirbti ir vystyti užsienio politiką su strateginiais partneriais? Visą šitą informaciją ir duomenis gi renka Amerikos ambasada ir tikrai perduota D. Trumpo administracijai“, – teigė jis.
R. Žemaitaičio nuomone, Prezidentūra turi rodyti iniciatyvą vystant dialogą gynybos srityje ir su Europos Sąjungai (ES) šį pusmetį pirmininkaujančia Lenkija.
„Niekas absoliučiai nebuvo susitikę, (...) turėtų būti metamos visos kiek įmanomos pastangos, kad Lenkija artimiausiu metu inicijuotų Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimą Lenkijoje dėl šalių, kurios ribojasi su Rusija, saugumo“, – teigė „aušriečių“ lyderis.
Diskusijos dėl Ukrainos
Ketvirtadienį Briuselyje yra organizuojamas specialus EVT posėdis, kuris skirtas aptarti Ukrainos ir Europos gynybos klausimus.
Kaip rašė BNS, sekmadienį Londone vykusiame Europos ir Ukrainos lyderių susitikime įsipareigota didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą.
Po šio susitikimo prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė mėnesio paliaubas Ukrainos „ore ir jūroje“.
Britų premjeras K. Starmeris pareiškė su Europos vadovais susitaręs parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas Jungtinėms Valstijoms, siekiant atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo bet kokio naujo konflikto Ukrainoje.
K. Starmeris ir E. Macronas taip pat pareiškė esantys pasirengę dislokuoti britų ir prancūzų karius kaip taikdarius Ukrainoje, jei bus pasirašytas taikos susitarimas.
Jie teigė esantys pasiryžę vadovauti pastangoms suburti šalių grupę, kurios įvairiais būdais prisidėtų prie taikos siekio – vadinamą „norinčiųjų koalicija“. Jis nedetalizavo, kokios šalys prie jos galėtų prisidėti.
Susitikimas Londone suorganizuotas po penktadienį įvykusio D. Trumpo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV viceprezidentu J. D. Vance'u ginčo, kuriame amerikiečių lyderiai kaltino V. Zelenskį nedėkingumu Jungtinėms Valstijoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
