„Gaila, kad vis dėlto Seime formuojasi stipri penkta kolona arba, kaip aš vadinu, žali kolorado vabalai. Tai tarakonai, tai yra konservatoriai, Liberalų sąjūdis“, – Žinių radijui trečiadienį pareiškė politikas.
Antradienį po pateikimo už R. Žemaitaičio siūlymą išviešinti dalį prisipažinusių buvusių slaptų KGB agentų balsavo 78 Seimo nariai.
„Klausimas yra, ar tie yra žmonės, iš esmės konservatoriai, tikrai galvoja apie valstybę? Vakar parodė, kad jie negalvoja apie valstybę“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Trys konservatoriai buvusių agentų išviešinimą po pateikimo palaikė, tiek pat šios frakcijos politikų buvo prieš, aštuoni – susilaikė, o 12 parlamentarų balsavime nedalyvavo.
Tuo metu už ir prieš balsavo po vieną Liberalų sąjūdžio frakcijos narį, du šios politinės jėgos politikai susilaikė, aštuoni balsavime nedalyvavo.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen R. Žemaitaičio teiginius apie prieštaravimą jo projektui vadino melagingais.
„Kad Remigijus Žemaitaitis meluoja nuolat ir su pasimėgavimu – žinomas faktas“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigė ji.
„Šįryt Žinių radijo laidoje, jis, išvadinęs Seimo konservatorius ir liberalus „žaliais kolorado vabalais, t. y. tarakonais“, toliau teigė, kad vakar dėl jo teikto įstatymo projekto balsavau prieš, ir toliau išvedžioja, kaip jis tą mano balsavimą supranta. Reikalas tas, kad Žemaitaičio teikimuose apskritai nedalyvauju ir nebalsuoju. Taip buvo ir vakar. Bet tai netrukdo Seimo pasakoriui su pasimėgavimu pasakoti savo fantazijas“, – pridūrė politikė.
Anksčiau Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė matąs, kad parlamente formuojasi valstybei nelojali penktoji kolona. Tai jis pareiškė po to, kai dauguma „Nemuno aušros“ ir keli „valstiečių“ frakcijų atstovai nepritarė nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimui. Tiesa, vėliau „aušriečiai“ poziciją pakeitė.
Projektu numatoma nustatyti, kad prisipažinę buvę KGB bendradarbiai nuo kitų metų bus įslaptinti, išskyrus valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovus, jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė ir jų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, politinių partijų narius.
Prieš kelias savaites po pateikimo Seimas pritarė konservatoriaus Arvydo Anušausko pataisoms, kuriomis siūloma, kad pasibaigus įslaptinimo terminui „pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos“.
R. Žemaitaitis teigė neabejojantis, kad anksčiau ar vėliau A. Anušausko ir „aušriečių“ projektais bus sujungti į vieną.
Teisingumo ministras Rimantas Mockus anksčiau teigė, kad Seimui priėmus ir konservatorių, ir „Nemuno aušros“ siūlymą, KGB bendradarbių sąrašai automatiškai netaps vieši – viešinti juos būtų galima tik gavus specialiųjų tarnybų sutikimą.
BNS skelbė, kad naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis nepritarė siūlymui išslaptinti dalį prisipažinusių KGB bendradarbių, tame jis įžvelgė grėsmes atskleisti jautrią informaciją priešams.
2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.
Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.
Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.
Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
