Taip „aušriečių“ lyderis reagavo į parlamento vadovo teiginį, kad R. Žemaitaičio pasisakymai apie gynybos finansavimą neatitinka koalicinės sutarties, o tai turėtų įvertinti koalicijos taryba.
„Neturiu aš laiko užsiiminėti, ką pirmininkas kalba ir ką jis ten užsiiminėja, gal galėtų pradėti dirbti, nes valstybei ir žmonėms reikia juodo ir sunkaus darbo, kitas dalykas, reikia padėti ieškoti gynybai finansavimo“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Žemaitaitis.
„Gal jau užtektų jam po televizijos laidas lakstyti ir per spaudą bendrauti. (...) Laikas dirbti, o ne užsiiminėti kažkokiais nereikšmingais dalykais, aš turiu be proto daug darbo, kas neturi daug darbo, tegu užsiiminėja ekvilibristika“, – teigė jis.
R. Žemaitaitis teigė nematantis pagrindo šaukti rinktis koalicinę tarybą, nes reguliariai bendrauja su premjeru Gintautu Palucku.
„Su premjeru susitinku pakankamai dažnai, bent kartą per savaitę po porą valandų, apsišneku einamuosius dalykus, kas yra labai svarbu ir ką reikia dirbti“, – kalbėjo politikas.
„Koalicijos partneriai, matyt, tegu pradeda ieškoti darbo savo ministerijose, nes arba neturi darbo, arba nedirba, aš net neturiu laiko net kada laisvam orui“, – dėstė jis.
R. Žemaitaitis sakė nematantis reikalo pasikalbėti su Seimo pirmininku.
„Neturiu apie ką bendrauti, nes Seimo pirmininkas nepriiminėja sprendimų, kas liečia Vyriausybę, jis atsakingas už Seimo darbą, Seime, matyt, neturime dabar jokio darbo“, – teigė jis.
Nemano, kad skleidžia dezinformaciją
„Aušriečių“ lyderis taip pat nesutinka su parlamento vadovo teiginiu, kad susitikimuose su rinkėjais, kalbėdamas apie gynybos finansavimo šaltinius ir prezidentą Gitaną Nausėdą, skleidžia dezinformaciją ir tuo turėtų susidomėti institucijos.
„Prezidentas juk pasakė, kad paimsime indėlius ir panaudosime gynybai, ar aš čia prezidentu tapau? Atrodo, kad prezidentas sakė, kad paimsim iš II pakopos pensijų finansavimą ir galėtumėme prisidėti prie gynybos, prezidentas sakė, kad reikia skolintis ir tai galėtų būti vienas iš šaltinių, prezidentas sakė, kad galima valstybės atsargas naudoti“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Gal jie galėtų dviese su prezidentu susėsti ir sutarti, pasiskaityti, kas ką kur sako, nes, panašu, kad nelabai kas žino“, – pridūrė jis.
G. Nausėda interviu BNS yra sakęs, kad vienas papildomų lėšų šaltinių galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos.
Jis taip pat siūlo papildomus pinigus gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
Nesutinka su ambasadoriumi
„Nemuno aušros“ lyderis taip pat nesutinka su Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos nuomone, kad R. Žemaitaičio komentarai apie korupciją kariaujančioje šalyje yra ne laiku.
„Tai jis sutinka, kad pas juos korupcija didelė? (...) Kada jis siūlo kalbėti, kai dar vogs penkerius metus ir Ukrainos žmonės bus žudomi dėl korumpuotų pareigūnų, ar jis palaiko korumpuotus nusikaltėlius pareigūnus, dėl ko Ukrainai neina laimėti to karo nei laike, nei su žmonėmis“, – dėstė R. Žemaitaitis.
„Jis ką, nemato, kad šiandien Ukraina būtent dėl korumpuotų pareigūnų, kariškių, gydytojų negali niekaip išlipti iš to liūno, matyt, ambasadorius turbūt siūlo į šoną paslinkti, kad dar toliau vogtų ir vargšė Ukraina kentėtų, o rusas toliau daužytų nuo žemės paviršiaus Ukrainą“, – sakė jis.
R. Žemaitaitis pastaruoju metu aktyviai pasis
ako apie korupcines problemas Ukrainoje ir jos kariuomenėje.
Šia tema dažniau jis ėmė kalbėti Lietuvoje prasidėjus diskusijoms dėl didesnio gynybos finansavimo. Tokius siekius „aušriečių“ lyderis vertina skeptiškai. Dėl to prieš kelias savaites sulaukė ir Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimo apsilankyti Ukrainoje, kad įsitikintų tokio finansavimo poreikiu.
Vis dėlto R. Žemaitaitis BNS šią savaitę pakartojo neketinantis to daryti, nebent pasimokyti iš šios šalies pareigūnų korupcijos.
Valstybės gynimo taryba sausį nusprendė artimiausiais metais krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
