Kaip rašoma antradienį paviešintoje ataskaitoje, apskritai praėjusiais metais žmogaus teisių padėtis šalyje yra nepakitusi.
Kaip pažymi Valstybės departamentas, pernai balandį Konstitucinis Teismas pripažino, kad savo įrašais socialiniuose tinkluose apie žydus R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
KT padarė išvadą, kad politikas savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.
Teismas nurodė, kad nors Konstitucija numato teisę žmogui turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau draudžia žeminti kitų žmonių orumą, pažeisti jų lygias teises, kurstyti nesantaiką, demonstruoti nepagarbą ar neapykantą.
Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.
Tyrimą dėl „aušriečių“ lyderio pareiškimų buvo pradėjusi ir prokuratūra, kuri nustatė, kad politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.
Teisėsauga bylą perdavė Vilniaus apygardos teisme, kur ji šiuo metu nagrinėjama.
Byla R. Žemaitaičiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Politikas savo kaltės nepripažįsta, tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, bet kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože, o savo teiginiuose neapykantos nematantis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
