„Mes turime sudarę ilgalaikį 2024-2026 metų paramos Ukrainai planą. Jame numatyti 200 mln. eurų, bet, žinoma, ši suma koreguosis. Jau dabar matome, kad šiais metais vien tik pinigine išraiška bus panaudoti 84 mln. eurų. Tie pinigai, noriu akcentuoti, yra iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto – būtent iš čia yra skiriama karinė parama“, – Eltai sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jau pirmąjį šių metų mėnesį Lietuva Ukrainai numačiusi daugiau nei 22 mln. eurų.
„Jei kalbame apie sausio mėnesį, tai paramos paketas bus daugiau nei 22 mln. eurų“, – teigė ministras.
Ir tokie paramos tempai, konstatavo A. Anušauskas, tarp visų Ukrainai paramą skiriančių valstybių atrodo solidžiai.
„Jei kalbėtume apie visą paramą, tai nuo karo pradžios ji sudaro 1,4 proc. Lietuvos BVP. Tai yra tikrai dideli skaičiai. Tačiau Ukrainai reikia dar daugiau. Juk Lietuva, kurios ekonomika Europos Sąjungoje sudaro vos 0,2 proc., paramos Ukrainai teikia beveik vieną procentą nuo visos tenkančios paramos. Taigi, šiuo atveju, mes šokame aukščiau nei yra vidurkis“, – pažymėjo politikas.
Be to, tęsė A. Anušauskas, yra numatyta skirti dar 15 mln. eurų Lietuvos suburtai Ukrainos išminavimo koalicijai. Šešiolika valstybių vienijančios iniciatyvos susitikimas, pridūrė ministras, vyks dar šią savaitę.
„Šalių atstovai tarsis dėl būsimų darbų. Kalbėsime į ką ta koalicija turėtų orientuotis. Kas kokius finansinius indėlius skirs. Lietuva iš savo pusės išminavimo koalicijos pirkimams numato skirti 15 mln. eurų. Ši suma teks vien tik išminavimo koalicijai, kurią iniciavo Lietuva“, – sakė A. Anušauskas.
„Tai nėra maža suma. Pavyzdžiui, Japonija antidroninėms sistemoms skiria virš 20 mln. eurų. Mes nesame Japonija, bet išminavimo įrangai skirsime virš 15 mln. eurų“, – pridūrė politikas.
Vakarų parama Ukrainai nesustos
Ministras pakomentavo ir pastaruoju metu itin įtemptą situaciją fronte bei neapibrėžtumą karinės paramos Ukrainai klausimu. Anot A. Anušausko, būtų per stipru sakyti, kad parama su Rusijos agresija susiduriančiai Ukrainai sustojo ar artimiausiu metu gali apskritai nutrūkti. Jo teigimu, net įvertinus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atvejį, kai rinkiminėmis nuotaikomis gyvenantys politikai Ukrainos klausimą politizavo, Ukrainai tenkantys bendri Vakarų valstybių paramos tempai gali tik pristoti.
„Yra aiškios kitos šalys, kurios nesiruošia stabdyti tos paramos. Dalį karinės paramos suteikia Europos šalys bei kai kurios kitos NATO valstybės. Parama nėra sustojusi absoliučiai. Parama, įskaitant ir parama iš Lietuvos, nėra nutrūkusi“, – konstatavo A. Anušauskas.
Be to, jo teigimu, svarbiu faktoriumi tapo ir pačios Ukrainos karinė pramonė.
„Per paskutinius metus Ukraina investavo 10 mlrd. į savo gynybos pramonės pajėgumų atkūrimą ir dalį pajėgumų, ypač amunicijos srityje, ji atkūrė. Galiausiai kai kuriomis amunicijos rūšimis ji apsirūpina 100 proc. Tad nėra taip, kad visiškai nebūtų amunicijos ir karinės paramos“, – apibendrino A. Anušauskas.
Savo ruožtu Rusija, tęsė ministras, nors ir sugeba atstatyti karo lauke patirtus praradimus, savo ikikarinio potencialo atkurti dar nespėjo.
„Taip, ji atkuria tai, ką praranda Ukrainoje. Tačiau ji telkia patrankų mėsą – jos tikrai yra daugiau. Dėl to ir fronte ji aukų patiria daugiau“, – apibendrino A. Anušauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį su vizitu Lietuvoje lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pastarąjį kartą V. Zelenskis Lietuvoje lankėsi praėjusių metų liepą, Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui. Tąkart Ukrainos prezidentas dalyvavo baigiamajame akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ renginyje, sakė sveikinimo kalbą Lukiškių aikštėje.
