„Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės yra atsparūs, pavyzdžiui, melui, dezinformacijai, manipuliacijoms ir norėtųsi tikėti, kad jie balsuoja už vakarietiškumą, kompetenciją ir patriotizmą“, – sekmadienį Vilniuje balsuodamas prezidento rinkimuose ir referendume žurnalistams sakė D. Žalimas.
Žalimas: turime ir kandidatų, kurie deklaruodami vertybes labai mažai nuveikė, jas įgyvendindami
Jo teigimu, apie minėtas vertybes kalba ne vienas kandidatas į prezidentus, bet jie, pasak D. Žalimo, nesiekia tų vertybių įgyvendinimo.
„Deja, turime ir kandidatų, kurie deklaruodami tas vertybes (...) labai mažai nuveikė, jas įgyvendindami“, – sakė Laisvės partijos kandidatas į prezidentus.
D. Žalimas, paklaustas, už ką balsuotų antrame ture, jei jame susirungtų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir advokatas Ignas Vėgėlė, atsakymo nepateikė, paragindamas dar nespėlioti.
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, sulaukęs klausimo, ar laimėjęs rinkimus keltųsi gyventi į Turniškes, sakė, kad, jei tai būtų numatyta įstatyme, žinoma, jį vykdytų. Tačiau D. Žalimas pridūrė abejojantis, ar reikėtų įstatymu numatyti prezidento gyvenimą Turniškėse.
„Jeigu įstatymas įpareigos, tai prezidentas negali būti teisinis nihilistas ir jis turi, be abejo, kraustytis tokiu atveju. Bet aš galvoju, kad tokios privilegijos iš tiesų yra perteklinės ir čia ne prezidento kompetencijai priklauso, bet manau, kad jų ir Konstitucijoje neturėtų būti. Manau, kad vakarietiška valstybė yra tokia, kur prezidentas yra realiai neatsiribojęs, nepakilęs virš kitų, bet yra pirmas tarp lygių. Manau, kad prezidento saugumą galima garantuoti ir kitais būdais. Jis tikrai neturėtų gyventi kokiame nors valdžios rezervate“, – komentavo D. Žalimas.
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus yra ir šios politinės jėgos kandidatas į Europos Parlamentą (EP). Vis dėlto D. Žalimas tvirtino apie EP rinkimus dar negalvojantis.
„Aš buvau susikoncentravęs tik į šituos rinkimus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse rinkimų dieną vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai. Antrosios kadencijos siekia G. Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką D. Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas I. Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.
