Aktyviai prieš vakcinaciją pasisakančioje socialinių tinklų grupėje, turinčioje daugiau nei 54 tūkst. narių, žaibiškai išplito įrašas, kuriame tvirtinama, kad per daug antikūnų turėjusi moteris po trečiosios dozės paniro į komą.
„Tiems, kas ruošiasi 3iam skiepui – būkit atsargūs, pasitikrinkit antikūnių kiekį. --> Kaimynės draugė (apie 43m) buvo sveika. Po 3io skiepo praėjus kelioms dienoms, labai prastai jautėsi, nebuvo jėgų, gulėjo lovoj. Kitą dieną susmuko ant grindų, nekvėpavo. Iškvietė greitąją, ligoninėj moteris paniro į komą. Ištyrus kraują nustatė, kad jos organizme yra per daug antikūnių, t.y. organizmas pateko į auto-imuninę būklę, kai antikūniai ima naikinti audinius.
Dabar jau nebe komoj, bet jau 3ią savaitę reanimacijoj, pati nekvėpuoja (plaučiai prijungti prie aparato), kūno beveik nejudina, nekalba...“, – rašoma įraše (neredaguotas).
Juo pasidalino per 5,4 tūkst. socialinio tinklo narių.
Ar tai gali būti tiesa?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad teorijos, jog antikūnai gali naikinti audinius, anot jo, galėtų būti teisingos retais atvejais, kai žmonės jau turi autoimunines ligas.
„Jei yra toks įtarimas, žmogus turėtų konsultuotis ir tartis su savo gydytoju. Kiekvienam iš eilės taip negali atsitikti“, – aiškina ekspertas.
Jis taip pat patvirtina, kad nėra aiškių rekomendacijų, koks antikūnų lygis užtikrintų tinkamą organizmo apsaugą. Anot jo, kol kas aiški tik viena rekomendacija – sustiprinančiąja vakcinos doze pasiskiepyti po šešių mėnesių.
„Bet tam tikrais retais atvejais, turint imuninę patologiją, galbūt ir gali būti kažkokie, tikėtina, negeri klinikiniai reiškiniai. Todėl galbūt ir būtų logiška nelaukti, kol kitos šalys ar draugijos pasiūlys ir patiems nusimatyti tam tikrą tvarką, jei kyla įtarimas, kad žmogus turi imuniteto problemas ir po skiepo jis persirgo. Turime turėti empirišką idėją, koks antikūnų lygis yra aukštas ir kokiam laikui galėtume atidėti skiepą.
Tokiu atveju jam susiformuotų labai aukštas antikūnų titras. Jei tik po skiepo praėjo pusė metų ar daugiau, tikrai jau antikūnų titras bus pradėjęs ryškiai mažėti“, – teigia S. Čaplinskas.
Koks antikūnų skaičius užtikrina didesnę apsaugą nuo COVID-19 ligos, naujienų portalas tv3.lt teiravosi ir profesorės, imunologės Aurelijos Žvirblienės. Ji taip pat patikino, kad tikslaus nustatyto skaičiaus nėra, tačiau nurodė, kiek jo negali būti praėjus šešiems mėnesiams nuo pilno vakcinacijos kurso.
„Todėl aš ir suprantu šeimos gydytojus, kurie nežino, ką žmogui patarti, bet jei yra 10–12 tūkst. BAU/ml. ir yra praėję jau šeši ar septyni mėnesiai po pilnos vakcinacijos, tiek antikūnų negali būti.
Natūraliai antikūnų lygis krenta ir paprastai didžiajai daugumai žmonių praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos jau būna nuo keliasdešimt iki kelių šimtų BAU/ml. ir tai yra visiškai normali imuninio atsako dinamika – antikūnų lygis iškart po vakcinacijos gali būti aukštas, bet laikui bėgant jis nukrenta“.
Ji taip pat paaiškina, kad net jei ir žmogus pasiskiepija sustiprinančiąja vakcinos doze turėdamas pakankamą antikūnų skaičių, problemų nėra, tačiau jei po pilno vakcinacijos kurso jis buvo persirgęs ir greitu metu pasiskiepija, gali būti stipresnės nepageidaujamos reakcijos – žmogus gali jaustis blogiau po skiepo.
„Kad tai kažkokią žalą padarytų, tai nėra tokios rizikos, bet jeigu žmogus karščiuos, turbūt nėra gerai“, – priduria profesorė.
Kaip kinta antikūnų lygis organizme?
A. Žvirblienė taip pat informuoja, kad antikūnų tyrimas laukiant pastiprinančios vakcinos dozės nėra būtinas.
Anot jos, tyrimu vadovautis turėtų asmenys, kurie įtaria, kad persirgo COVID-19 liga po pilno skiepijimo kurso.
„Jeigu jiems praėjo 6–7 mėnesiai po pilno vakcinacijos kurso ir jeigu žmonės įtaria, kad galėjo persirgti, bet nepasidarė PGR tyrimo, tuomet pasidarę antikūnų tyrimą ir užfiksavus, kad yra keli tūkstančiai ar keliolika tūkstančių BAU/ml, galima netiesiogiai suprasti, kad žmogus yra persirgęs. Tuomet sustiprinančioji dozė galėtų būti atidėta“, – teigia ekspertė, pridurdama, kad revakcinacijai svarbiausia yra laikas praėjęs po pilnos vakcinacijos.
Pagal dabartinę tvarką galima jau skiepytis po 3 mėnesių tais atvejais, kai žmogus turi problemų su imunine sistema. Šiuo atveju, anot A. Žvirblinės, norint apsispręsti, ar reiktų pasiankstinti trečią dozę, antikūnų tyrimas vėlgi galėtų būti naudingas, jei testo atsakymas yra neigiamas.
„Tai šiuo atveju antikūnų testas būtų naudingas ir leistų žmogui apsispręsti, ar sustiprinančioji dozė būtų suleista anksčiau nei po šešių mėnesių“, – sako profesorė.
Sustiprinančiąja doze galės pilnai pasiskiepyti ir persirgę gyventojai
Sustiprinančia vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepyti nuo šiol galės pilnai paskiepyti ir persirgę gyventojai, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Jos teigimu, atnaujinta skiepijimo tvarka taip pat numato galimybę „Janssen“ vakcina pasiskiepijusiems gyventojams anksčiau gauti sustiprinančią tos pačios vakcinos dozę – tai padaryti jau galima ne po 120, o po 60 dienų.
„Janssen“ vakcina pasiskiepiję gyventojai taip pat turi galimybę po 90 dienų rinktis „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakciną.
Persirgę gyventojai, nepriklausomai nuo to, kada sirgo – prieš, po arba tarp skiepų, taip pat turės galimybę pasiskiepyti sustiprinančiąja doze.
Anot SAM, ji galės būti skiriama ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo paskutinio skiepo arba teigiamo PGR tyrimo rezultato, priklausomai nuo to, kuris faktas yra vėliausias.
