ne tuščioj vietoj atsirado sąvoka,apibūdinanti dėdulę,kaip ''tartiufą"...............
Tartuffe, arba Apgavikas, .....Moljiero teatralizuota komedija 1664m pirmą karta atlikta Prancūzijoje...

dėdulė Lietuvos politikoje .... siautėja kaip uraganas milton floridoje ;-D

Komentarai privertė kerplėšą polYtiškai atgailauti ;-D Visą savo politinį gyvenimą tas žydelis nuolat susimauna,paskum - bando "aiškinti,atgailauti,kad ne taip buvo suprastas"...
Landsbergizmas atsiskleidžia visam gražume...Kaip čia neprisiminti "landsbergių dinastijos",kai vienu metu tarnavo ir fašistams ir komunistams....

pats Lansbergis irgi kazkaip nepraleidzia progos pasitaskyt neapykanta. Atsargiai parinkti zodziai lyg ir duota uzuomina, kad jeigu nereiketu laikytis politkorektiskumo, pasakytu daugiau neapykantos trydos i eteri. Komentaras ne apie tai kad pasmerkt dieduka, kuriam sunku nuslepti nora vienvaldiskai visiems nurodinėti, bet apie tai kad politika tapo ne ideju varzybos, o politiku asmeniniu rietenu arena. Visu rinkiminiu kampaniju tikslas uzmaskuoti asmeninius politiku trukumus ir ir kuo mandriau izeisti ir pazeminti kitus. Taip visada buvo ir Lansbergis tai puikiai supranta, todel nepraleidzia progos truputi paleisti ir savo neapykantos trydos i eteri.

Ten kur ,,mataičių,, tryda yr
Gerai matos ,,ruskij mir,,))

... visiems triedžiantiems : varykit jūs į Maskvą, ten jūsų kelias

neapykantos tautai ir tautos kiršinimo tėvas

Jis dar gyvas???

Tryda tu sena, apsitriedęs, apsivėmęs, apsišikęs, apsimyžęs... Kas atsakykite visi?????

Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka,
Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva;
Čia broliai artojai lietuviškai šneka,
Čia skamba po kaimus Birutės daina.
Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias!
Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!

Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja
Ir mūsų sesučių dabina kasas,
Kur sode raiboji gegutė kukuoja,
Ten mūsų sodybas keleivis atras.
Kur žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė,
Ten tėvynė, ten sodybos, ten sena močiutė.

Ar giedros išaušta pavasario dienos,
Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos,
Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, -
Mums savo tėvynė graži visados.
Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė,
Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva-matute!

Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę,
Tu mūsų brangiausia prabočių šalis!
Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,
Čia tiek atminimų atranda širdis!
Ar laiminga, ar varguose, visados tu miela,
Atminimais taip turtinga ir brangi kaip siela!

Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo,
Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;
Čia bočiai už laisvę tiek amžių kariavo;
Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus.
Čia, kur Vytautas Didysis mus ir Vilnių gynė,
Bus per amžius, kaip ir buvus, Lietuvos tėvynė!

Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį,
Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai!
Juk tėviška Tavo malonė daug gali!
Mes Tavo per amžius tavo Suvargę vaikai.
Neapleisk, Aukščiausis, mūsų ir brangios tėvynės,
Maloningas ir galingas per visas gadynes!