Apie tai, kaip išsaugoti intymumą gyvenime, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja urologas, seksologas Robertas Adomaitis.
Ar normalu, kai poroje nekeliami klausimai apie dingusį seksą, moteris priima vyro nenorą savaime, nors kyla abejonių, kokį lytinį gyvenimą partneris iš tiesų turi (fantazijos, masturbacija, santykiai už poros ribų)?
R. Adomaitis: Taip, jeigu ištirsime, kiek porų neturi lytinių santykių, tai gal ir pasirodys, kad čia normalu, nes nemažai bus tokių porų, kurios turi ilgalaikius periodus, kai neturi lytinių santykių, gal santykiai pagriuvo, gal sveikata, gal dar kas nors.
Esmė yra tokia: jeigu bet kuris iš partnerių jaučia nepatenkintą poreikį ir, tas kaupiasi kažkaip, tai nėra gerai, nėra normalu, bet žmonės gali priimti kartu sprendimą, kad mes gerai jaučiamės be lytinių santykių ar pagal nutylėjimą.
Čia apgaulė, saviapgaulė ar kaip?
R. Adomaitis: Ne, dėl to, kad smegenys reguliuoja.
Smegenys nusprendžia, reiškia, nu, nėra ir nereikia. Meilė prapuolė, santykiai išnyko ir mes gyvename kaip brolis su seserimi, gali ir taip.
Ir tada klausiame, ar jums taip smagu vienam kitam, jeigu jis sako, kad jokių problemų nei vienas, nei kitas nemato.
Ar tai reiškia, kad santuokos sudarymas pats savaime dar nieko nereiškia – nes jei žmonės pasirenka gyventi be lytinių santykių, tarsi brolis ir sesuo, bet kartu lankosi kur nori ir bendrauja su kitais, tuomet atsiranda kitokie santykiai?
R. Adomaitis: Su kitais žmonėmis, tai kokie jie yra? Tai gali taip būti, kad, pavyzdžiui, būna susirado meilužę vyras, bet jis neplanuoja su ja vaikų turėti.
Jam visai nesvarbu, ką ta meilužė veikia kitu laiku. Kai jie mylisi, tai jis realizuoja tik gabaliuką savo poreikių, seksualinį poreikį.
O tas gabaliukas nėra labai svarbus?
R. Adomaitis: Jam gal svarbus yra, bet klausimas, ar ta kita partnerė tuo patenkinta? Sako, gal ji turi ten tolimesnių planų ir jeigu nebus klausimų apie vaikus, apie bendrą gyvenimą kažkada, tai ji jam pasakys: „Ačiū, jau mes pasimylėjome, skirstomės“, ar ne?
Tai visą laiką stabilumas santykių ir tą stabilią porą kuria trys dalykai, trys taburetės kojos: planas dėl vaikų, planas dėl fizinio artumo ir planas dėl požiūrio į gyvenimą, bendrystės gyvenime.
Jeigu tų bendrų tikslų aptartų neturite bent vienos iš šitų grupių – taburetė ant dviejų kojų nestovi, reikia tada vietoj tos kojos dar kažkokią koją kišti.
Ar tai reiškia, kad daliai žmonių nepasitenkinimas santykiais kyla ne iš fizinių ar emocinių kliūčių, o iš skirtingo atvirumo laipsnio – nes jaunesnė karta, augusi jau laisvesnėje visuomenėje, turi daugiau informacijos ir gebėjimo kalbėtis apie intymumą, o vyresnioji, sovietmečiu augusi karta, liko su romantizuotais meilės pavyzdžiais ir sunkiau randa bendravimo būdų?
R. Adomaitis: Princesės, kilnumas, kažkas tai ten gerai, reiškia, ir kad ta meilė tokia romantiška ir ten jausmai labai stiprūs ir visa kita, ir jie tame lūkestyje gali gyventi, visiškai jis toks nerealistinis. Iš esmės įsimylėjimas yra tokia lengva pamišimo forma ir jeigu įsimylėjimas užtrunka ilgiau negu pusę metų, tai gal reikėtų ir pas gydytoją psichiatrą užsukti, nes negali tiek laiko smegenys neblaiviai vertinti situacijos.
Tai pavojinga gyvenime, bet daliai žmonių labai patinka tas įsimylėjimas ir jie norėtų, kad jis tęstųsi, bet jie suvokia po to, kad jie negali tęsti, tada jie gal kartotųsi. Tai vieni vis kartoja tą įsimylėjimą, vis įsimyli ir įsimyli.
Kaip žmogaus rūšis, yra įdomus toks dalykas – mes labai socialūs esame ir yra spaudimas socialinis. Tai kaip gi suformuoti santykius? Dėl vienos priežasties, kad išauginti daugiau palikuonių.
Ar tai reiškia, nors stabilių santykių buvimas yra svarbus giminės pratęsimui, socialinis burbulas, romantizuojantis lytinius santykius, dažnai sukuria nerealų lūkestį, dėl kurio žmonės jaučiasi nelaimingi ir todėl kyla klausimas: kaip poroje pradėti pokalbį apie įvairesnį seksualinį gyvenimą, kai įprasta kasdienybė nebeteikia jaudulio?
R. Adomaitis: Iš tiesų pokalbį reikia pradėti ne nuo lytinių santykių, ar ne? Tai reiškia greičiausiai, kad jeigu lovoje ne viskas stebuklinga, tai ir išorėje už lovos irgi ne viskas stebuklinga, ar ne? Ir kartais žmonės galvoja, tai jeigu man buvo smagu vienaip, dabar nedžiugina, gal aš kažką stipriau turiu padaryti ir man labiau sudirgins smegenis.
Tai iki kokios ribos mes tas smegenis dirginsime, kol jos jau visai ten išsijungs? Nėra visai realistinis lūkestis, kad jeigu aš ten kažkokį ekstremalesnį seksualinį žaislą paimsiu, tai bus gerai, geriau ir dar geriau.
Ne, tai čia tas pats kaip, šiandien suvalgiau vieno aukšto pyragą, tai jau rytoj turiu valgyti dviejų aukštų pyragėlį, kad pajusčiau tokį patį „kaifą“. Tai galima valgyti ne pyragėlį, o silkę su svogūnais, žiūrint, ko tuo metu norisi.
Bet kokiu atveju receptų, kaip ir kamasutroje turbūt, jų skaičius yra neribotas, begalinis.
Bet reikia atsakyti, ką mes norime iš tų lytinių santykių atsinešti, ar ne?
R. Adomaitis: Vyrai dažniausiai yra labiau orientuoti į išorinius dirgiklius – jiems orgazmas ir reguliacija visada siejasi su vizualiniais stimulais. Tačiau kyla klausimas: ar seksas nėra tam tikra kūryba? Galbūt vyrai ir moterys kuria kitaip, nes jų lytinio atsako formavimasis skiriasi. Kodėl jie patiria malonumą – atsakymas vyrams ir moterims yra skirtingas. Kartais šie skirtumai susimaišo: vyrai turi vienus pageidavimus, moterys – kitus, ir tuomet jie nesusišneka.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
