„Esame paprašę, kad Širvintų rajono savivaldybė pateiktų informaciją, kaip jie organizuoja įtraukųjį ugdymą, kokius sprendimus yra priėmę. Kol kas informacijos negavome, ją savivaldybė turi pateikti iki savaitės pabaigos“, – Eltai pirmadienį teigė Vyriausybės atstovė Vilniaus ir Alytaus apskrityse Gedmantė Eimontienė.
Savo ruožtu Ž. Pinskuvienė Eltai nurodė planų dalį specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokyti atskirose erdvėse nekeisianti. Anot jos, vykdydama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įsakymą taip elgsis net tik Širvintų rajono savivaldybė.
„Savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotoja ruošia atsakymą. Kalbėjome apie tai, planuojame antradienį jį (atsakymą – ELTA) išsiųsti“, – pirmadienio popietę sakė Ž. Pinskuvienė.
„Vadovaujamės ministrės parašytu įsakymu, kad vaikai, turintys elgesio sutrikimų, agresyvūs, kurie kelia pavojų klasėje, nors ir skaitysis esantys toje pačioje klasėje, bet bus išvedami iš pamokos ir mokomi kitose erdvėse, ten atlikinės užduotis, o pertraukų ar kažkokių kitų bendrų pamokų metu vėl visi vaikai bus kartu“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau iki tol 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Visgi rugpjūčio pabaigoje Ž. Pinskuvienė išplatino viešą pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 dienos specialiųjų poreikių vaikai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose erdvėse.
Šiems merės pareiškimams prezidentas Gitanas Nausėda teigė nepritariantis. Anot jo, toks „getų“ steigimas mokyklose tik didintų ir taip esamą atskirtį. Todėl, pažymėjo šalies vadovas, artimiausiu metu šį klausimą jis ketina aptarti su pačia Ž. Pinskuviene.
Dėl planų dalį specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokyti atskirose erdvėse į Širvintų rajono savivaldybę su prašymu pateikti informaciją apie priimtus sprendimus dėl įtraukiojo ugdymo praėjusią savaitę kreipėsi ir Vyriausybės atstovai apskrityse. Anot jų, jei įvertinus gautus duomenis paaiškės, kad savivaldybė nesilaiko įstatymo ir atsisako jį įgyvendinti – gali prireikti kreiptis ir į teismą.
ŠMSM duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
