Kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites. Pabrėžiama Vyriausybės ataskaitoje.
Teigiama, kad aštuonioliktoji Vyriausybė darbą padėjo kritiniu Lietuvai laikotarpiu, COVID-19 pandemijos įkarštyje mūsų valstybei pagal naujų užsikrėtimų skaičių tapus labiausiai pažeidžiama pasaulio valstybe.
„Suprantama, kad pandemijos suvaldymas, su juo susijęs 2021 m. biudžeto projekto pertvarkymas, paramos darbo netekusiems žmonėms ir nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skyrimas (virš milijardo eurų 2021 m.) ir vakcinavimas buvo svarbiausi Vyriausybės darbotvarkėje pirmaisiais darbo mėnesiais ir joje greičiausiai išliks visais šiais, 2021 metais.
Aštuonioliktoji Vyriausybė siekia būti tarnaujanti Vyriausybė – atvira, įsiklausanti ir girdinti, bendradarbiaujanti, dialogo būdu racionalius ir tvaraus poveikio (mažiau, bet geresnius) sprendimus priimanti, nuspėjama Vyriausybė, norinti, kad jos sprendimai būtų pagrįsti įrodymais, atvirais duomenimis ir aiškūs piliečiams, verslui bei visuomenei“, – ataskaitoje teigia premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės programa ir jos nuostatų įgyvendinimo planas kloja pamatus ilgalaikiam Lietuvos perėjimui į kokybiškai naują ekonomiką ir viešąsias paslaugas mūsų piliečiams.
Kaip nurodoma ataskaitos dokumente, daugiausia dėmesio Vyriausybė skirs penkioms kadencijos reformoms: valstybės tarnybos pertvarkai, pažangos programai „Tūkstantmečio mokyklos“, EDtech skaitmeninei švietimo transformacijai, inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimui, taip pat ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimui.
Visą 2020 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą galite rasti čia.
„Atsižvelgdama į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, Vyriausybė numato iki 2021 m. liepos 1 d. patikslinti 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą.
Vyriausybės suplanuotų ir planuojamų reformų ir kitų Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano veiksmų 4 pagrindu Vyriausybė rengia ir iki balandžio 30 d. numato pateikti Europos Komisijai Lietuvos paraišką finansavimui iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (EEGAF, angl. – RRF) gauti.
2021 m. bus baigta Vyriausybės vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka.
Be reformų ir kasdienių darbų, taikiklyje turime ir rūpestį ilgalaike Lietuvos ateitimi. Bendradarbiaudami su Seimu, jo Ateities komitetu, šiemet pradėsime rengti Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2050“ – apie mūsų pačių ir valstybės ateitį plačiai ir įtraukiai konsultuosimės su visuomene ir diskutuosime su Lietuvos mokslo, ekspertų ir politine bendruomenėmis apie Lietuvos ilgalaikės ateities viziją ir kartu Lietuvos Europos viziją“, – ataskaitoje teigia I. Šimonytė.
Pateikiami Vyriausybės prioritetiniai darbai
Viešojo valdymo prioritetas ir jam įgyvendinti būtina valstybės tarnybos pertvarka yra viena iš penkių Aštuonioliktosios Vyriausybės kadencijos reformų.
Ataskaitoje nurodoma, kad atsižvelgdama į žmonių išteklių valdymo valstybės tarnyboje atotrūkio analizės rezultatus, Vyriausybė numato apsispręsti dėl valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijos.
Ši koncepcija taps pagrindu įsteigti 30 valstybės tarnybos valdymo kompetencijų centrą, suformuoti talentingų viešojo sektoriaus vadovų korpusą ir įtvirtinti lankstesnį ir motyvacija pagrįstą darbuotojų valstybės tarnyboje valdymą.
Vyriausybė nuspręs dėl viešojo sektoriaus institucinės sąrangos tobulinimo, įskaitant administracinės gebos stiprinimą per viešąją politiką įgyvendinančias institucijas
Švietimo sritis
Aštuonioliktosios Vyriausybės vienas iš pagrindinių prioritetų – švietimas.
Kaip nurodoma ataskaitoje, daugelyje švietimo reformos sričių 2021-ieji bus pasiruošimo ir veiksmų įgyvendinimo pradžios metai, tačiau numatomi ir pirmieji rezultatai.
Pagrindinis siekis – sudaryti lygias starto galimybes siekti išsilavinimo visiems Lietuvos žmonėms, pradedant ikimokykliniu ugdymu.
2021 m. bus siekiama sudaryti sąlygas ikimokykliniame ugdyme dalyvauti vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ar vaikams, turinčių specialiųjų poreikių.
Vyriausybė parengs ir pradės įgyvendinti pažangą skatinančią Tūkstantmečio mokyklų programą, teiks realią ekspertinę-konsultacinę pagalbą mokykloms ugdymo kokybės skirtumams mažinti ir lygioms galimybėms užtikrinti.
Šiais metais taip pat bus skiriamas dėmesys pedagogo motyvacijos programos parengimui, nacionalinės ugdymo krypties mokslinių tyrimų programos kūrimui. Kartu bus žengti pirmieji žingsniai stiprinant mokyklų vadovų korpusą.
Siekdama stiprios studijų ir aukštojo mokslo sistemos, 2021 m. Vyriausybė pradės kurti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelį ir kompetencijų centrus prioritetinėse srityse.
2021 m. kartu su bendruomene bus išgryninti mokslo ir studijų institucijų veiklos tikslai, sukurtas MTEP vertinimo ir finansavimo modelis, nustatytas valstybės finansuojamų vietų planavimo ir stojančiųjų priėmimo procesas.
Nurodoma, kad Vyriausybė, suprasdama, kad švietimo pokyčių rezultatai bus matomi mažiausiai po kelerių metų, jei ne po dešimtmečio, inicijavo Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimą, suburdama parlamentinių partijų, mišrios Seimo narių grupės atstovus kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos švietimo taryba.
Nacionalinis susitarimas dėl švietimo turėtų padėti nubrėžti pagrindines švietimo kryptis dešimčiai metų, kad švietimo politika, jos įgyvendinimo pagrindiniai principai nebūtų drastiškai keičiami.
Socialinė apsauga
Vyriausybės programos trečiąją misiją (prioritetą) – socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimą – numatyta per Vyriausybės darbo kadenciją įgyvendinti trimis strateginiais socialinės apsaugos ir darbo ministro darbais (projektais): a) individualizuoti socialines paslaugas ir įgalinti socialinės srities darbuotojus; b) plėsti neįgaliųjų teisių apsaugą ir paslaugas; c) pasirūpinti socialinės apsaugos išmokų adekvatumu ir tvarumu.
2021 m. Vyriausybė numato parengti ir Seimui pateikti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, didinančius paslaugų šeimai prieinamumą. Kartu su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato pradėti rengti regionų perėjimo nuo žmonių su proto ir (arba) su psichikos negalia institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų infrastruktūros planus ir paslaugų plėtros žemėlapius.
2021 m. Vyriausybė numato suplanuoti investicijas tvarios ilgalaikės priežiūros paslaugų asmens namuose sistemos (integralios pagalbos) plėtrai, o ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimą Vyriausybė paskelbė viena iš penkių Vyriausybės kadencijos reformų. 27 Plėtojant neįgaliųjų teisių apsaugą ir jiems skirtas paslaugas, 2021 m. bus pradėti rengti teisės aktų pakeitimai, kad būtų išplėstas įvairių (švietimo, sveikatos, socialinių, kultūros ir kitų) paslaugų ir pastatų prieinamumas visų amžiaus grupių neįgaliesiems.
Nors dauguma šių pokyčių įvyks vėlesniais kadencijos metais, numatoma, kad jau 2021 m. bus sukurta asmeninio asistento paslaugų teikimo sistema (atlikus reglamentavimo pakeitimus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme).
2021 m. bus pradėta išsami įvairių išmokų – pensijų, nedarbo, motinystės, neįgalumo ir kitų – peržiūra, siekiant didesnio socialinės apsaugos išmokų adekvatumo, socialinio teisingumo ir tvarumo.
2021 m. numatoma pabaigti peržiūrėti pensijų indeksavimo teisinį reguliavimą ir padidinti globojamų vaikų globos (rūpybos) išmokos dydį (Vyriausybė numato Seimui pateikti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą).
Sveikatos apsauga
Atsižvelgiant į silpnąsias sveikatos apsaugos sistemos grandis, kurias atskleidė COVID-19 pandemijos situacija, Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas svarbus strateginis darbas (projektas) – kovai su pandemijos sukeltomis pasekmėmis skirtas psichikos sveikatos raštingumo ir paslaugų įvairovės didinimas.
2021 m. bus parengtas ir patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas. Sveikatos priežiūros įstaigų kompetencijų ir galimybių reaguoti į grėsmes problemai ir ASPĮ tinklo bei sveikatos duomenų surinkimo, apdorojimo ir kokybiško pateikimo problemoms spręsti Vyriausybės kadencijos metu skirti kiti trys sveikatos apsaugos ministro strateginiai darbai (projektai): visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės gerinimas (sistemos pertvarka); sveikatos sistemos atsparumo ir pasirengimo grėsmėms užtikrinimas; sveikatos sistemos skaitmeninimas.
Jiems įgyvendinti 2021 m. numatyti šie svarbiausi parengiamieji, analitiniai ir planavimo darbai: padėties ir sistemų analizė, informacinių sistemų žemėlapių sudarymas, trūkumų ir silpnųjų vietų nustatymas, pertvarkos planų sudarymas, įgyvendinimui reikalingų teisės aktų parengimas ir investicijų suplanavimas.
Pertvarkant tinklą, didelis dėmesys bus skiriamas diskusijai su socialiniais partneriais, siekiant patvirtinti optimaliausią sveikatos paslaugų (įskaitant paslaugų kokybę ir prieinamumą) teikimo modelį. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane daug dėmesio skirta ateities iššūkiams ir senstančiai Lietuvos visuomenei, siekiant ilgo ir sveiko gyvenimo kokybės.
