Pagal dabartinę tvarką nemokamai gyventi tokiose apgyvendinimo vietose užsieniečiai gali tik jiems suteiktos laikinosios apsaugos laikotarpiu, kad ir kiek jis truktų, taip pat iki priimant sprendimą laikinąją apsaugą suteikti ar atmesti. Be to, užsieniečiai gali gyventi ir įmonių ar gyventojų savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose.
Kaip aiškina Ministrų kabineto priimtą projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pakeitus tvarką migracijos paslaugų sistemoje MIGRIS prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje užregistravusiems užsieniečiams pilnai finansuoti apgyvendinimą valstybė galėtų laikotarpiu iki pusės metų. Tiesa, jam pasibaigus šie laikinąją apsaugą turintys ar jos laukiantys užsieniečiai tokiose vietose gyventi galėtų, jei tai apmokėtų patys šių įstaigų valdytojai ar naudotojai.
Šiuo metu numatyta išimtis, kad laikinąją apsaugą įgiję užsieniečiai, jiems siekiant būsto nuomos mokesčio kompensacijos, neturi deklaruoti turimo turto ar pajamų. Tokia tvarka įtvirtinta nuo Rusijos pradėto karo pradžios išaugus pabėgėlių iš Ukrainos srautui, kai deklaracijos reikalavimas būtų buvęs nelogiškas.
Visgi, anot ministerijos, vertinant tai, kad nuo karo pradžios praėjo daugiau kaip dveji metai ir kad 62,3 proc. visų MIGRIS užregistruotų karo pabėgėlių jau dirba, šios išimties reikėtų atsisakyti ir įpareigoti užsieniečius deklaruoti turtą, įskaitant Lietuvoje gautas pajamas.
Anot SADM, nemokamo užsieniečių apgyvendinimo išlaidos yra padengiamos valstybės biudžeto lėšomis ir 2023 m. siekė 1,4 mln. eurų, o pirmuosius tris 2024 m. mėnesius – virš 300 tūkst. eurų. Laikinąją apsaugą turinčių užsieniečių, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius nuo 2022 iki 2023 metų išaugo nuo beveik 2,3 tūkst. iki 7,8 tūkst. Būsto kompensacijoms mokėti 2023 m. panaudota virš 6 mln. eurų valstybės skolintų lėšų, kai 2022 m. šis skaičius siekė beveik 900 tūkst. eurų.
Anot įstatymo iniciatorių, nutraukus šios ilgalaikės paramos teikimą užsieniečiai geriau integruotųsi į šalies darbo rinką, imtųsi iniciatyvos patys spręsti dėl apsirūpinimo būstu. Be to, skaičiuojama, kad užsieniečiams nutraukus būsto nuomos dalies kompensaciją valstybės biudžeto lėšų turėtų mažėti perpus – nuo 7,4 mln. iki maždaug 3,7 mln. eurų.
Šias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas SADM dar teiks Seimui.
