Trečiadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pristatė vadinamojo galimybių plano koncepciją. Ministerijos teigimu, šis dokumentas suteiks galimybę veikti karantino apribotiems verslams ir veikloms, o žmonės galės naudotis šiomis paslaugomis.
Karantinas švelnės anksčiau
Planuojami trys karantino valdymo etapai: atverti dalį veiklų iki galimybių paso, tuomet naudoti galimybių pasą iki masinės vakcinacijos ir galiausiai susieti lietuvišką galimybių pasą su Europos Sąjungos skaitmeniniu žaliuoju sertifikatu.
„Atveriame dalį veiklų iki galimybių paso. Tie sprendimai bus rytoj. Tada yra veiklos iki masinės vakcinacijos su galimybių pasu. Tuomet trečias etapas su ES žaliuoju sertifikatu. Mes siūlome anksčiau įsivesti savo nacionalinį pasą“, – posėdyje kalbėjo ekonomikos inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Numatytos kryptys iki galimybių paso veikimo: maitinimas lauke, prekyba, nedideli renginiai lauke ir viduje, kino teatrai, sporto klubų veikla, asmeniniai kontaktai ir šeimos šventės.
„Tai būtų tiek bendravimas viduje, tiek asmeninių švenčių rengimas tiems, kurie turi imunitetą. Kol kas kalbėtume apie tuos, kurie vakcinuoti ar persirgę, per paskutinį pusmetį“, – posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Tuo metu galimybių pasas leistų švelninti karantiną, kad maitinimo paslaugos veiktų viduje, viduje ir lauke vyktų didesnėms apimties renginiai, sporto klubai ir laisvalaikio veiklos viduje priimtų didesnį kiekį žmonių, asmeninės šventės galėtų būti rengiamos, jei jose dalyvauja ne daugiau nei du namų ūkiai.
Anot ministerijos, šis dokumentas užtikrintų, kad asmuo yra pasiskiepijęs nuo COVID-19, arba persirgęs ir turintis imunitetą, arba turintis neigiamą COVID-19 testo atsakymą.
Ministrės teigimu, galima diskutuoti, kad galiojančiu neigiamas COVID-19 testas galėtų būti laikomas 48 val. O imunitetas persirgus bus laikomas galiojančiu 180 dienų po ligos pabaigos.
„Reikia su visa blaivia atsakomybe suprasti, kad greitųjų antigenų testų patikimumas yra ribotas“, – pažymėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kaip pasitarime kalbėjo A. Armonaitė, galimybių pasas veiks ir skaitmeniniu, ir fiziniu formatu.
„Šiuo metu panašų modelį jau turi Danija. Lietuva galėtų būti tarp pirmųjų. Kaip tai veikia? Apie vakcinavimo arba neigiamo testo faktą užpildoma informacija e.sveikatoje, tuomet mums parodo QR kodą, kur yra informacija apie mūsų imunitetą arba neigiamą testo rezultatą. Kam arčiau širdies popierius, galima atsispausdinti ir su savimi nešiotis“, – sakė A. Armonaitė.
Registrų centras, kuris ir rengia techninį galimybių paso parengimą, teigia, kad dokumentas galėtų būti paruoštas per dvi tris savaites.
