Naujasis Energetikos ministerijos parengtas projektas artimiausiu metu bus teikiamas Seimui.
Siūloma keisti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintą sąlygą, kad konkursą laimėti galėtų ir vienintelis jo dalyvis – naujomis sąlygomis turėtų dalyvauti bent du vystytojai.
Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, jas atnaujinus, ši našta būtų perkeliama nuo elektros vartotojų pečių į biudžeto išlaidas.
Tai reiškia, jog, paliekant 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį pagal vadinamąją contract for difference schemą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas, vėjo parko projekto kaštai būtų kompensuojami iš rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.
Įstatymu numatoma nuo nuo 23 iki 8 metų trumpinti sandorio indeksacijos kainos laikotarpį – tokiu būdu paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinama 500 mln. eurų.
Siūloma, kad bet koks elektros vartotojų finansinis prisidėjimas prie jūrinio vėjo elektrinių parko būtų tik nuo tada, kai parkas faktiškai pradėtų vykdyti elektros energijos gamybos veiklą – apie 2033 metais.
Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).
Anksčiau skelbta, kad projektą Seimui ketinama teikti balandžio viduryje.
Tokiu atveju antro jūros vėjo parko konkursas būtų atnaujintas gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o laimėtojas nustatytas maždaug per 7 mėnesius – lapkritį-gruodį.
Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
