Ketvirtadienį Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis ir parlamentinių frakcijų vadovai dalyvavo susitikime su premjere Ingrida Šimonyte dėl Lietuvos valstybės sienos apsaugos priemonių.
Aptarė fizinio barjero koncepciją
Pasitarimo metu VSAT vadas R. Liubajevas pristatė fizinio barjero koncepciją, kuri buvo parengta atsižvelgiant į pasaulinę praktiką.
Jo teigimu, tvora su Baltarusija susidėtų iš dviejų elementų.
Pirmoji – apsaugos linija – koncertina, montuojama ant sienos linijos.
„Šalia jos būtų diegiama ir apsauginė – 4 metrų aukščio metalinė tvorą Y formos viršūnėmis, kur būtų papildomai montuojama koncertina. Toliau būtų diegiami ir kiti infrastruktūros elementai. Kai kurie jų jau dabar egzistuoja – stebėjimo sistemos, optoelektroniniai kabeliai, ntrolinis kelias, naudojamas sienos stebėjimui ir kontrolei“, – dėstė jis.
Betoninis pamatas tvorai nebus liejamas, vietoj to bus tik vielą laikantys stulpeliai, dalis tvoros bus įkasama į žemę.
„Koncertinos buvimas prie apsauginės tvoros apsunkintų prieigą prie apsaugos tvoros. Tam, kad tą tvorą pažeistų arba sunaikintų“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė jis.
Toks projektas – 508 km. fizinio barjero įrengimas kainuotų 152 mln. eurų: „Tačiau nebus visur jis montuojamas“, – pridūrė VSAT vadas.
Pilnos sienos ruožo dengimas, pasak R. Liubajevo, šiomis sistemomis pagal dabartinę teisinę bazę užtruktų apie du metus.
„Tačiau kaip jau šiandien buvo minėta, bus priimami sprendimai suteikti šiam objektui ypatingo valstybės objekto statuso. Taip pat kalbama apie šio projekto įgyvendinimą, kuris būtų pavestas kitoms organizacijoms arba įmonėms“, – pasakojo VSAT vadas.
Principiniai sutarimai su opozicija bus
Anot S. Skvernelio, Vyriausybės kalbėjimasis apie migrantų krizę su opozicija ir klausimų atsakymas yra labai svarbus.
„Mes pasiryžę kalbėtis. O opozicijos misija yra, kad tas procesas būtų efektyvus, greitas skaidrus, o kritikos išvengti nepavyks“, – sakė S. Skvernelis.
Seimo opozicijos lyderio teigimu, principiniai sutarimai su Vyriausybe dėl fizinio barjero Baltarusijos pasienyje bus.
„Diskusijos, kurios buvo – reikia-nereikia, tai faktas, kad reikia. Tai bus ilgalaikė investicija. Mano manymu, pokyčiu Baltarusijoje artimiausiu metu tikėtis nereiktų“, – sakė jis.
Dėl žmogiškųjų resursų pasienyje, S. Skvernelis siūlytų darytų nepaprastąją padėtį pasienio ruože: „Bet kaip alternatyva, kurią pateikė vakar Vyriausybė, kad būtų galima įgalinti krašto apsaugos sistemą, aš tam pritariu“.
Tačiau pats įgyvendinimo mechanizmas jam kelia rūpestį, nes, anot jo, kariuomenė įgaus tokius pat įgaliojimus kaip karo padėties atvejus.
„Bet sprendimą, kurį priima Seimas arba Prezidentas dėl sesijų, vien tik krašto apsaugos ministru, parlamentinei valstybei per didelė rizika“, – kalbėjo jis.
Kritikuoja pataisas
S. Skvernelis kritikuoja KAM parengtas pataisas dėl papildomų įgaliojimų kariams ekstremaliosios situacijos atveju.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui priklausančio S. Skvernelio vertinimu, siūlomos pataisos iš esmės leistų trims žmonėms „įvesti šalyje karo padėtį, dar esant taikos sąlygoms“.
„Vietoje to, kad būtų priimami ryžtingi sprendimai įvesti ar neįvesti nepaprastąją padėtį pasienio su Baltarusija ruože, KAM siūlo keisti teisės aktus taip, kad iš esmės trys žmonės valstybėje galės suteikti Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms analogiškus įgaliojimus, kurie numatyti Karo padėties įstatyme“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime spaudai sakė S. Skvernelis.
Jis pažymi, kad suteikti kariams įgaliojimus, kurie analogiški kaip esant ypatingajai padėčiai, pakaks ekstremaliosios situacijos ir labai neapibrėžtų sąlygų.
Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms dėl didesnių įgaliojimų kariams, kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę.
Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas, juos priimti planuojama kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.
Pataisos leistų ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, pasitelkti karinius vienetus. Tam reikėtų Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko rašytinio prašymo, suderinto su prezidentu, ir krašto apsaugos ministro įsakymo.
Sulaikyta 19 migrantų
Praėjusią parą sulaikyta 19 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, apgręžta – per 300.
Tai mažiausias sulaikytų užsieniečių skaičius nuo birželio 29 dienos, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Mažiau migrantų sulaikoma po to, kai vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu leista juos apgręžti atgal į Baltarusiją ir tuo pačiu taikyti atgrasymo priemones.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas ketvirtadienį BNS patvirtino, kad per praėjusią parą buvo apgręžta per 300 migrantų. Anot jo, incidentų dėl apgręžtų neteisėtų migrantų nebuvo.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.
