„Mes dabar, komitetas, rengsime koncepciją įstatymo, kurį būtų galima pavadinti Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo projektu. Parengsime koncepciją, atiduosime vykdomajai valdžiai dėl detalių“, – trečiadienį po bendro komitetų posėdžio žurnalistams sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak NSGK pirmininko, sutarta projekto metmenis parengti Seime, o ne Vyriausybėje, kad dalyvautų valdančiųjų ir opozicijos atstovai, ir darbinį variantą planuojama turėti per dvi–tris savaites.
„Čia yra opozicija ir valdantieji, ir NSGK turi tokią specifiką, surandam sprendimus su opozicija, ir visas Seimas vieningai pritaria. Kadangi projektas yra ilgametis, 2024 metais (vyks) rinkimai, gali būti įvairių pakeitimų, kas yra normalu, reikia užtikrinti tęstinumą. Įstatymas tokį tęstinumą ir politinę santalką užtikrina geriausiai“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po uždaro dviejų komitetų posėdžio sakė, kad įstatymas aiškiai komunikuotų politinę valią dėl siekio Lietuvoje turėti vokiečių brigadą, detalizuotų infrastruktūros įrengimą ir projekto finansavimą.
„Trys elementai – bendrai politinės valios sutelkimas, infrastruktūros įrengimo įvairūs niuansai, ir finansavimo šaltinių bei bendro finansavimo numatymas. Ir, kaip komiteto pirmininkas minėjo, rinkiminis laikotarpis nebūtų pamirštas, ir mes siųstume stiprų signalą partneriams, kad tai nėra vienos ar kitos politinės jėgos iniciatyva, o visos valstybės“, – būsimo įstatymo pagrindinius akcentus nurodė G. Landsbergis.
Jis teigė, kad brigados buvimas Lietuvoje apibrėžtas prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitarime, ir Lietuva remdamasi šiuo dokumentu imasi vykdyti savo įsipareigojimus.
„Mes nuo to dokumento atsispiriame ir pradedame vykdyti savo įsipareigojimus, kad galėtume priimti (brigadą), siunčiančioji dalis, partnerė, savo ruožtu numato, kada ir kaip savo karius atsiųs. Mano vertinimu, tai greičiausiai galėtų būti daroma dalimis, ne vieną konkrečią numatytą datą visi kareiviai atvyktų, bet jie galbūt atvyktų skirtingais batalionais, rotuotųsi, lygiai taip pat Lietuvoje būtų galima saugoti ginkluotę ir kitą techniką“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Vokietijos kancleris O. Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vokietija taip pat vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
