Šį klausimą antradienį nuotoliniu būdu aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir jos Vokietijos kolega Horstas Seehoferis.
„Ministras H. Seehofer patikino, jog Lietuva turi visišką Vokietijos palaikymą. Jis išreiškė dėkingumą Lietuvai už darbą Vokietijos ir visos Europos labui ir gyrė Lietuvos pastangas valdant šią sudėtingą situaciją“, – rašoma ministerijos pranešime.
VRM teigimu, ministras pabrėžė, jog dabartinė situacija – ne eilinė migracijos krizė, o Kremliaus gerai organizuota ir Baltarusijos režimo rankomis vykdoma ataka prieš demokratinį Vakarų pasaulį siekiant destabilizuoti Europą.
„H. Seehofer sakė, jog Vokietija palaiko visas Lietuvos taikomas priemones, saugant išorinę ES sieną, ir suteiks reikiamą pagalbą“, – teigia ministerija.
Savo ruožtu A. Bilotaitė pabrėžė, jog Lietuvai ir kitoms su hibridine ataka tiesiogiai susiduriančioms šalims reikalinga politinė, finansinė ir operatyvinė parama, siekiant susidoroti su iššūkiais ir užkirsti kelią tolesniam situacijos blogėjimui.
„A. Bilotaitė teigė, jog galutinis neteisėtų migrantų tikslas dažniausiai yra Vokietija, ir patikino, kad Lietuva imasi visų įmanomų priemonių, stabdydama juos prie Lietuvos valstybės sienos, kuri yra ir ES išorinė siena. Ji pabrėžė, jog dedamos pastangos rasti kompromisą tarp sienos apsaugos ir žmogaus teisių“, – informuoja VRM.
Jos teigimu, ministrė prašė Vokietijos palaikyti siūlymus finansuoti tvoros statybą pasienyje ES lėšomis, taip pat – Lietuvos pateiktus siūlymus dėl ES migracijos politikos ir Šengeno sienų kodekso pakeitimų.
Vokietijos vidaus reikalų ministras, VRM teigimu, patikino, jog padarys viską, kad Lietuva gautų reikiamą paramą, ir šiuo klausimu tęs diskusijas su Europos Komisija.
Situacija ES ir Baltarusijos pasienyje ėmė prastėti pirmadienį, kai prie Lenkijos sienos susitelkė keli tūkstančiai migrantų ir nesėkmingai bandė veržtis į kaimyninės šalies teritoriją.
Reaguodama į situaciją, Lietuvos Vyriausybė siūlo pasienio teritorijose įvesti nepaprastąją padėtį, dėl to spręs Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
