„Galiu informuoti, kad planuojame atsiųsti apie 4800 karių ir 200 civilinio personalo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė diplomatas.
Anot jo, dislokavimo procesas vyks palaipsniui.
„Manau, kad naudos nėra iš karių be būsto, o taip pat – iš būsto be karių. Todėl logiška pažingsniui didinti vokiečių karių buvimą Lietuvoje. Tad, ko reikia – tai labai gero koordinavimo tarp abiejų pusių, ir, manau, tai vyksta“, – kalbėjo C. Zimmermannas.
Vis tik ambasadorius pabrėžė, kad derybos tebesitęsia, todėl daugiau detalių atskleisti negali.
Berlynas dislokuoti brigadą Lietuvoje ketina per kelis artimiausius metus, kitąmet dėl to žadama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį. Planuojama, kad Vokietija Lietuvoje dislokuos tankų, du manevro, artilerijos ir logistikos batalionus.
Vilnius ir Berlynas šiuo metu derasi, kokią infrastruktūrą Lietuva turės įrengti atvyksiantiems Vokietijos kariams. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, darželius, laisvalaikio erdves.
Ambasadorius teigė, jog mokyklos reikalingos, nes manoma, kad kariai čia „nebus tik porą metų“.
„Tai yra ilgalaikė investicija. Mes norime, kad kariai ir jų šeimos jaustųsi kaip namie. Taip pat norime, kad jie kurtų ryšį su Lietuvos žmonėmis“, – sakė jis.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
