Apie šias visuomenę priešinančias problemas naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro analitikas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.
Nors ekspertas sutinka, kad skirtingų grupių susipriešinimas šiandien itin akivaizdžiai vyksta kultūriniu pagrindu, sako, kad visuomenės tai stebinti neturėtų. Kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų atstovų susipriešinimai vykdavo ir anksčiau. Tiesa, tai labiau pasireikšdavo ekonominiu pagrindu.
„Pasiekdavo tokį lygį, kad vykdavo sukilimai, maištai, pilietiniai karai. Tai pats pirmas mums žinomas pavyzdys yra Prancūzijos revoliucija, kuri laimėjo. <...> Šiandien mes matome kitokį reiškinį – kultūriniai karai, kultūrinis susipriešinimas“, – kalba V. Laučius.
Migracijos klausimas kelia pilietinio karo grėsmę
Kalbėdamas apie susipriešinimą, politikos apžvalgininkas tikina, kad būtent migracijos klausimas yra tai, kas Vakarų visuomenę labiausiai priveda prie galimo pilietinio karo slenksčio.
„Būtent migracija yra didžiausia grėsmė socialinei taikai Vakarų pasaulyje. <...> Ši problema labiausia priartina Vakarų visuomenes prie bandymo smurto keliu spręsti problemas ir šito labai dažnai nori tie, kurie atstovauja politiniam islamui, kuris skverbiasi per masinę migraciją į daugelį Europos valstybių ir kurio atstovai dažniausiai ir pasižymi visais teroro išpuoliais, nužudymais, subadymais peiliu – kaip neseniai įvyko Vokietijoje. Tai būtent kovingo islamo apraiškos ir jo per masinę migraciją Europoje atsirado labai daug“, – aiškina ekspertas.
Visgi pašnekovas sutinka, kad senstančiai ir turtėjančiai visuomenei, norint išvengti juodo darbo, migrantų įdarbinimas yra itin patogi alternatyva. Ir tam yra dvi pagrindinės priežastys.
„Viena yra ekonominė priežastis ir kita – ideologinė priežastis – įsivaizdavimas, kad nėra skirtumų tarp kultūrų, nėra skirtumų tarp istorinių tradicijų, rasių, tarp tautų. Nėra skirtumų tarp lyčių, ir neturi būti. Mes turime apsimesti, kad išvis, galbūt, nėra dviejų lyčių, o jų yra penkiasdešimt arba iš viso apie lytiškumą kalbėti nereikia. Nėra jokių skirtumų, viskas yra ištrinama, visi yra lygūs, vienodi ir kalbėti apie kažkokį nacionalinį rasinį, lytinį ar dar kažkokį išskirtinumą – nevalia. Tai yra ideologinis požiūris, kuris yra įgijęs praktiškai tikėjimo, religijos statusą Vakarų valstybėse.
Tai yra šventi dalykai, kurių nevalia yra liesti, nevalia yra niekinti, negalima iš to net pasijuokti. Prieš 20–25 metus, atkreipkim dėmesį į kinematografiją, pavyzdžiui, dar buvo nemažai komedijų, kuriose, na, pašmaikštaujama, pasijuokiama iš visko. <...> Šiandien tai jau būtų baisus skandalas, jeigu koks nors scenaristas drįstų pasijuokti, pasišaipyti... Dabar tai jau yra tabu, nebegalima to daryti, tai jau amoralu“, – pasakoja Laučius.
Atsiranda politinė religija
Pašnekovas kalba, kad kai kurias liberaliosios kairės liberalizavimo apraiškas jau galima vadinti net religinėmis apeigomis.
„Visa tai patvirtina požiūrį, kad ten, kur nebėra nieko šventa, praktiškai nebėra nieko ir viskas yra galima. Ten, kur nebelieka tradicinės religijos, atsiranda štai tokios religijos. Kai po Prancūzijos revoliucijos buvo bandoma sugalvoti pilietinę jakobinų religiją, taip dabar irgi panašiai galima šitą dalyką vadinti politine religija, kai klaupiamasi per futbolo varžybas, kai atsiranda kankiniai, kankinystės, kur tikrai, apie kankinystes kalbėti neverta.
Atsiranda šventi dalykai, šventos neliečiamos temos, kai pradedamos cenzūruoti knygos, kas irgi dabar daroma, kai kalbama apie cancel kultūrą. Tai jau religijos apraiškos, atsiranda kanonas, atsiranda erezijos, pagonys, kuriuos reikia atversti į savo tikėjimą arba nustumti juos į paraštes arba naikinti“, – aiškina laidos svečias.
Kalbėti apie kraštutinius kairiuosius visi bijo
Laučius kalbėdamas ir apie galimas nacionalizmo apraiškas, kurios, anot mokslininkų, pasireiškė šių metų futbolo čempionate Vokietijoje, kai sirgaliai savo marškinėliais ir atributika neva per daug ryškiai palaikė komandą. Pašnekovas sako, kad tai yra jau minėta kutūrinė kova. Teigia, jog tai įprasta kraštutinės kairės tradicija, bandant kitiems primesti savo įsitikinimus ir tikėjimą visuomenei.
„Labai dažnai girdime pasakymą kraštutinė dešinė, apie kraštutinę kairę kalbėti yra politiškai nekorektiška, bet, mano supratimu, būtent kraštutinė kairė yra labiau įsigalėjusi Vakarų pasaulyje nei kraštutinė dešinė. <…> Ir jie su tomis tapatybių vėliavomis, kultūrinio karo vėliavomis pradėjo pulti tuometę dešinę, ką padarė ta konservatyvioji dešinė?
Ji vis labiau ir labiau nusileido tiems liberaliosios kairės reikalavimams ir pradėjo po truputį: „Ak, mes per daug skiriame nacionaliniam saugumui ir gynybai, skirkime mažiau. Ak, jie labai nori, kad vienos lyties santuokos būtų leidžiamos, na, leiskime – sakė Vakarų konservatoriai ir patys už tai balsuodavo“, – pasakoja Laučius.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame staripsnio viršuje.