Pasak politologų, tai rodo, kad didelei daliai mokesčių mokėtojų nelabai rūpi, kaip išrinkti politikai naudoja jų pačių pinigus. O toks abejingumas gali padėti įklimpusiems politikams išsisukti be didesnių pasekmių. Dar labiau krito ir šiaip žemumose esantis pasitikėjimas Seimu.
Nei bėgiojimai nuo televizijos kamerų, nei pasiteisinimai, kad piltis degalus naudojantis keliolika ar net keliasdešimt skirtingų kortelių yra normali praktika, dalies rinkėjų geros nuomonės apie išsirinktus politikus nekeičia.
„Absoliučiai Kauno savivaldybe pasitikiu. Seimu – nė kiek“, – sako kaunietė.
„Kokie čia čekiukai, tiek rimtų reikalų, o kažkokie čekiai. Juokas ima“, – teigia vyras.
„Palaukit, jis iš jūsų pavogė? Iš manęs – ne“, – tvirtina moteris.
Dalis žmonių itin liaupsina būtent Kauno merą – milijonierių, kuris per kadenciją tarybos nario veiklai skirtą biudžetą išsėmė iki dugno – išnaudojo visus 42 tūkstančius eurų.
„Noriu padėkoti, kad jo dėka Kaunas pagražėjo kaip mažasis Paryžius“, – sako gyventoja.
„Kaune matosi, pasižiūrėkit, viskas tvarkosi, gi buvo apleista“, – teigia kitas kaunietis.
„Mes sakom, kad žmonėms turėtų būti svarbu, kad Kauno meras nedirbtų su Rusija. O pasirodo, kad žmonėms svarbūs kiti dalykai. Turėtume suprasti, kas žmonėms svarbu ir kodėl jie taip reaguoja. Mano nuomone, prarasti 9 proc. pasitikėjimo yra daug“, – tvirtina komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas.
Būtent devyniais procentais per mėnesį smuko pasitikėjimas savivaldybėmis. Tai rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.
„Dalis galbūt tiki, bet vadovaujasi tuo, kad „vagia, bet ir trinkeles kloja“ ir dar yra nemaža dalis, kuriems net nėra labai aktualu“, – sako politologas Ignas Kalpokas.
Pasak politologo Igno Kalpoko, atsižvelgiant į skandalo mastą, pasitikėjimo kritimas nėra toks jau didelis, panašus procentas žmonių savivalda pasitikėjo ir prieš rinkimus, taigi, skaičiai tiesiog grįžo į ankstesnį lygį. Daliai žmonių nė motais, kad kai kurie tarybų nariai iš miestų biudžetų pinigų pirkosi padangas, kvietėsi taksi iš naktinių klubų ar pirko net plastiliną.
„Ko gero, nepakankama visuomenės reakcija. Galim svarstyti, ar iš tikrųjų kritinei masei rinkėjų visas tas čekučių skandalas tiek aktualus“, – svarsto politologas.
„Tokias sumas pieštukams, kai viskas kompiuteriniu būdu daroma“, – piktinasi kaunietė.
„Gal ir yra melo šitam dalyke, bet valdžia nėra dėl to kalta“, – sako marijampolietis.
„Ne, ne, ne. Net valdžia nepasitikiu“, – tvirtina kita gyventoja.
„Reikia pasitikėti“, – sako moteris.
„Skandalai jau nusibodo“, – teigia gyventoja.
Savivaldybių asociacijos suvažiavime merai net ir atmetė valdybos siūlymą atsiprašyti visuomenės.
„Jeigu vienas žurnalistas ar kažkas nusprendė, kad tu esi blogas, tai dar nereiškia, kad tu esi blogas“, – pareiškė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Kadangi faktiškai politikai elgėsi pagal nustatytą tvarką, o moralės standartai nebūtinai rūpi nei politikams, nei rinkėjams, pasak Igno Kalpoko, skandalas gali ir neatnešti lauktų skaidrumo rezultatų.
„Blogiausia įmanoma pasekmė, jei tai taptų pamoka politikams, kad, jeigu sėkmingai išlauksim, nukreipsim dėmesį į pašalinius dalykus, tarsi bus galima išsisukti“, – sako politologas.
Komunikacijos specialistas A. Baranauskas visgi mano, kad rezultatų duoda jau pats viešumas – Seimas ėmėsi keisti tarybos narių išmokų tvarką, nustatė jiems fiksuotą atlyginimą.
„Mes turėtume sukurti sistemą, kad žmogui nereikėtų kovoti prieš sistemą tam, kad jis išliktų padorus“, – sako A. Baranauskas.
O ir nepopuliariausia institucija – Seimu – jau pasitiki vos penktadalis tautos. Parlamentu pasitikėjimas per mėnesį krito šešiais procentais.
„Savivaldybe pasitikiu labiau nei Seimu“, – teigia gyventoja iš Marijampolės.
„Pasitikėjimas Seimu visą laiką buvo mažesnis, tai dabar krito“,– sako kaunietė.
„Labai daug juokdarių Seime yra“, – tvirtina vyras.
„Šimonytė, tai norėjau parašyti feisbuke, kad elgiasi kaip pliuškė. Tas žodis nėra labai įžeidžiantis, toks per vidurį. Tai atsistatydina, tai ne“, – piktinasi kita gyventoja.
Politologas Ignas Kalpokas mano, kad Seimo reitingas galėjo smukti ne tiek dėl čekių skandalo, kiek dėl konservatorių sukurtos dramos siūlant pirmalaikius rinkimus ir Vyriausybės pasitraukimą, nors galiausiai šie užmojai subliuško.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
