• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Vilmorus“ ir BNS apklausa rodo, kad dauguma žmonių pritartų vaikų daiktų tikrinimui mokyklose, jeigu būtų įtarimų, kad jie turi narkotinių medžiagų. Vis dėlto dalis gyventojų mano, kad taip bus pažeistas mokinių privatumas. Kita vertus, Lietuvoje jau yra mokyklų, kuriose tikrinama, ką vaikai nešiojasi su savimi ar laiko spintelėse. 

„Vilmorus“ ir BNS apklausa rodo, kad dauguma žmonių pritartų vaikų daiktų tikrinimui mokyklose, jeigu būtų įtarimų, kad jie turi narkotinių medžiagų. Vis dėlto dalis gyventojų mano, kad taip bus pažeistas mokinių privatumas. Kita vertus, Lietuvoje jau yra mokyklų, kuriose tikrinama, ką vaikai nešiojasi su savimi ar laiko spintelėse. 

REKLAMA

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad jeigu yra poreikis tikrinti vaikų daiktus, tai turėtų būti daroma tik esant aiškiai tvarkai, kaip viskas turėtų vykti. Ar toks poreikis yra, nuspręstų pačios mokyklos. Tiesa, kai kuriose ugdymo įstaigose patikrinimai vyksta jau dabar.

„Šiandien žinome eilę mokyklų, kuriose tokia tvarka yra. Jų sutartyse yra punktas, kad tėvai sutinka, kad vaikų daiktai gali būti tikrinami mokykloje“, – radijo eteryje kalbėjo E. Žiobienė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot vaiko teisių apsaugos kontrolierės, svarbiausia yra pagarba žmogui, tačiau egizstuoja „labai daug plonų linijų“. 

REKLAMA

„Tėvai, išleisdami į mokyklą vaikus, tikisi, kad ten bus saugu ir [vaikas] nepatirs nei smurto, nei jam kas pakiš narkotikų. Kita vertus, nėra absoliuti teisė, kad vaikas gali atsinešti ką nori. Yra tam tikra tvarka. Tada tos tvarkos užtikrinimui yra galimybė patikrinti jos daiktus“, – teigė E. Žiobienė.

Siūlo netikrinti absoliučiai visų mokinių

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Agnė Marčiukaitienė pažymėjo, kad sprendimo tikrinti mokinių daiktus nereikėtų vertinti kaip gero ar blogo. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tai turi būti subalansuotas sprendimas. <...> Ta priemonė – kuprinių tikrinimas – ir kitų kietųjų priemonių naudojimas turėtų būti pasvertas ir subalansuotas“, – komentavo ji.

Anot A. Marčiukaitienės, svarbu, kad būtų sukurta aiški ir vienoda sistema, kaip tikrinami mokinių daiktai. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė siūlo įtarus, kad mokinys gali turėti psichoaktyviųjų medžiagų, jo daiktus patikrinti privačiai, o ne prieš grupę draugų ar visą klasę. Taip pat, atsižvelgiant ir į vaiko lytį, apsibrėžti, kas dalyvauja tikrinime (mergaičių daiktus galėtų tikrinti moteris, berniukų – vyras). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vis dėlto mokykla yra ta erdvė, kur norisi, kad vaikas jaustųsi saugus. Pirmiausia fiziškai, paskui emociškai ir dvasiškai“, – pažymėjo A. Marčiukaitienė.

Jos teigimu, turėtų būti tikrinami tik tie mokiniai, dėl kurių kyla įtarimai, o ne visi be išimties. Anot pašnekovės, kietųjų priemonių nukreipimas į absoliučiai visus mokinius be atrankos galimai sukurtų nesaugumo jausmą kitiems vaikams ir, tikėtina, pažeistų vaikų teisę į orumo ir privatumo užtikrinimą. Visa tai gali pagilinti kitas problemas.

REKLAMA

„Jeigu vaikai jausis nesaugiai emociškai, galime turėti visai kitokias pasekmes: ryšio nutrūkimas su mokykla, nepasitikėjimas mokytojais, nepasitikėjimas vienas kitu, vengimas eiti į mokyklą. Tai gali užprogramuoti kitas problemas“, – kalbėjo vaiko teisių specialistė.

Todėl pirmiausia A. Marčiukaitienė siūlo ieškoti priežasčių, kodėl mokiniai vartoja narkotikus, ir tik tada galvoti apie kietąsias priemones. Pasak pašnekovės, daugelis nepilnamečių vartoja draudžiamas medžiagas, kad pabėgtų nuo kitų problemų.

REKLAMA

„Mes turim kovoti su patyčiomis, kalbėti apie vaikų ir tėvų saugų ryšį, kad vaikams nereikėtų pabėgti kažkur kitur“, – pažymėjo A. Marčiukaitienė.

Pareigūnas: „Aš kaip tėvas tame nieko blogo nematau“

Pareigūnas Vaidas Maziliauskas teigė, kad panašūs patikrinimai mokyklose vykdavo ir anksčiau, bet vėliau atsirado daugiau prevencinių priemonių. 

„Pati priemonė yra efektyvi, bet ir NAKD yra išleidęs rekomendacijas ugdymo įstaigoms, kaip turi vykdyti tas priemones, nepažeidžiant moksleivių teisių. Esant įtarimams, galima pranešti ir teisėsaugos institucijai“, – kalbėjo pareigūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Anksčiau būta tokių patikrinimų, bet ar to patikrinimo metu buvo rasta narkotinių medžiagų, man asmeniškai neteko susidurti“, – pridūrė jis.

V. Maziliauskas pažymėjo, kad nepilnamečio daiktų patikrinimas nėra lygu kratai – tai prevencinė priemonė, vykdoma mokyklos, mokinių ir tėvų bendru sutarimu.

„Galbūt nėra maloni procedūra, bet niekas ten kratos nedaro. Tai yra labiau, kad patys moksleiviai parodo [kuprinės] turinį. Aš visą laiką rekomenduoju mokykloms labai išlaikyti lytiškumą (vyriškos lyties asmuo tikrina berniukus, moteriškosios – mergaites – aut. past.). Bet čia tos pačios mokyklos reikalas“, – komentavo pareigūnas.

REKLAMA

V. Maziliauskas pabrėžė, kad policija tokiuose patikrinimuose nedalyvauja, bet į konkrečius pranešimus apie nusikalstamas veikas reaguoja. O kilus įtarimui patikrinti mokinių daiktus, pareigūno nuomone, yra gera praktika.

„Aš kaip tėvas tame nieko blogo nematau ir jeigu kažką surastų, <...> aš netgi dar padėkočiau, kad užkirto kelią blogesniems dalykams“, – komentavo V. Maziliauskas.

REKLAMA

Vis dėlto, pareigūno teigimu, narkotikų prevencija turėtų prasidėti ne mokykloje, o šeimoje, kurioje vaikas auga.

„Ten turi turi būti diegiamos tam tikros vertybės, pasakojama apie tai, ką daryti, kai su tuo susiduria ir panašiai“, – teigė V. Maziliauskas.

Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“:

Didesnė dalis gyventojų pritaria nepilnamečių tikrinimui

Didesnė dalis gyventojų mano, kad nepilnamečių narkotikų vartojimo problema turėtų būti sprendžiama institucijoms tikrinant vaikus ir paauglius, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šis sociologinis tyrimas atliktas padaugėjus pranešimų apie narkotinėmis medžiagomis apsinuodijusius moksleivius, Seimui pradėjus svarstyti įstatymų pataisas leisti mokyklose patikrinti mokinių daiktus, ar tarp jų nėra cigarečių, narkotinių medžiagų.

Apklausos duomenimis, 37,8 proc. respondentų mano, kad narkotikų problema efektyviausiai būtų sprendžiama, jei policijai, mokykloms ir kitoms institucijoms būtų suteikta daugiau kontrolės teisių ir galimybių tikrinti nepilnamečius.

REKLAMA

Beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) efektyviausia priemone laiko kovą su narkotikų pardavėjais.

28,2 proc. respondentų manymu, narkotikų vartojimo problemą geriausiai spręstų vaikų ir paauglių užimtumo skatinimas, švietimo gerinimas.

Likusieji apklausti teigė, kad nieko keisti nereikia, arba neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko spalio 12–21 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklaustas 1001 šalies gyventojas 24 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

REKLAMA

Taikyti reikia ir kietąsias, ir švelniąsias priemones

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian teigė, kad apklausos rezultatai nestebina, ir pridūrė pasisakanti už kietųjų ir švelniųjų priemonių naudojimą kovojant su narkotikų vartojimo problema.

„Atsižvelgiant į gerąją kitų šalių praktiką, (...) tos problemos, su kuriomis susiduria Lietuva, aš nepasakyčiau, kad mes esame kažkuo išskirtiniai“, – BNS šią savaitę sakė G. Belian.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, daugiau dėmesio reikia skirti ne tik narkotikų prieinamumo, bet ir pasiūlos mažinimui. G. Belian teigimu, priemonės turėtų būti orientuotos ir į švietimą, įtraukiant mokyklą, tėvus ir bendruomenę.

„Svarbus tikrai yra ir policijos vaidmuo, bet dabar vėlgi ta geroji praktika rodo, kad galbūt nueinama nuo tokio stereotipinio požiūrio, kad policija būtinai turi būti baudėja, tų griežtų priemonių taikytoja“, – kalbėjo G. Belian.

Anot laikinosios departamento vadovės, policijos pareigūnai galėtų tapti patarėjais mokyklai ir bendruomenei, į kuriuos būtų kreipiamasis konsultacijoms.

„Pastaruoju metu išryškėjo tokia problema, kad tėvai gal nemoka su vaikais bendrauti apie psichoaktyviąsias medžiagas, tai vėlgi reikia edukuoti tėvus, kaip, ką kalbėti su vaikais“, – sakė G. Belian.

Dažniausias prevencijos atvejis – piešinių konkursas

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis tvirtino, kad didesnė dalis Lietuvos gyventojų pritaria nepilnamečių tikrinimui, nes juos pasiekia informacija apie tokią priemonę.

„Jei žmonės gautų informaciją, kad yra kitokios prevencijos priemonės – užimtumas ir visa kita, tai, turbūt, ir būtų visai kitoks vertinimas, bet, kaip galime matyti, apie tai daug mažiau kalbama nei apie kuprinių tikrinimą, policijos budėjimą prie mokyklų“, – BNS šią savaitę teigė E. Mikulskis.

REKLAMA

Jis taip pat kalbėjo manantis, jog kietosios ir minkštosios priemonės turėtų būti subalansuotos, ir pridūrė, kad jos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į skirtingas moksleivių grupes.

„Yra labai skirtingos grupės – tos, kurios nevartoja, ir yra siekiama jas apsaugoti, kad jos ir nepradėtų vartoti narkotinių medžiagų. (...) Yra mokinių, kurie jau yra pabandę, bet gal dar nebūtinai priklausomi, bet jau yra susidūrę su narkotinėmis medžiagomis ir jos jau yra patekusios į jų kūną“, – sakė E. Mikulskis.

Anot LMS viceprezidento, dėl to nepilnamečių tikrinimas duotų „absoliutų nulį naudos“, nes tai yra intervencija.

„Be jokios abejonės tai yra svarbu, bet tai nėra prevencija“, – kalbėjo jis.

E. Mikulskis sakė, kad moksleivių užimtumo didinimas yra reikšminga priemonė, o švietimo gerinimas, anot jo, turi būti nuoseklus.

„Dažniausias atvejis prevencijos tipažo yra piešinių konkursas mokyklose“, – kalbėjo LMS viceprezidentas.

Seimai 30 metų mala šūdą, policija 30 metų "gaudo" tik karštais pėdsakais arba nutveria kaip akla višta grūdą su įkalčiais (kriminalinė žvalgyba - kavos pliumpimo būrelis), NAKD organizacija "dėl vaizdo", švietimo ministerija - tuščia vieta, savivaldybės - tik galvėms lopyti ir prekybos centrams sklypams nuomoti...

P.S. užtektų pakeisti įstatymus, kad nepilnamečiai jau nuo 10 metų būtų traukiami atsakomybėn, o taip pat būtina jų "teises" suspenduoti tesėsaugos atžvilgiu. Priešingu atveju mažvaikiai visus siuntinės velniop.
Tai policijos pas mus kaip suprantu nėra, nes niekas negaudo narkotikų prekeivių
Kas dedasi, iki pat 2020 m. rinkimu viskas buvo ramu. Jokiu narkomanu, garintoju. Tik pedokonserva atejo i valdzia, prasidejo siaubai su narkata. Uzsienyje niekur to nera. Latvijoj, Estijoj, jokiu narkotiku, jaunuomene mandagus, tvarkingi,mokosi puikiai. Tik cia Lietuvos nelaime pedokonservu valdymas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų