Pusšimtis degučių, dvidešimt triušių, šinšilos, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, driežai ir mieli paukšteliai – toks augintinių būrys glaudžiasi prieglaudoje „Egzoticsos“. Tačiau bent jau šie kalėdine dovana tikrai netaps – šventiniu laikotarpiu iš prieglaudos gyvūno paimti nepavyks.
„Tai nėra kalėdinė dovana, tai šeimos narys, ir jei jūs norite to šeimos nario, tai palauksite, kada baigsis visos šventės, kada nurims šurmulys, apsisvarstysite ir pasiimsite gyvūną iš prieglaudos“ , – sako Rūta Jatkonienė, prieglaudos „Egzoticsos“ vadovė.
Prieglaudos „Lesė“ padalinyje Kauno rajone globojama apie pusšimtis kačių ir 80 šunų. Jie taip pat šiuo metu nedovanojami. Tokią prieglaudų iniciatyvą itin palaiko ir gyventojai, nes gyvūnas didelė atsakomybė.
„Čia labai reikia pasverti, negalima tokių dovanų net artimiesiems dovanoti, jau nekalbant apie šiaip pažįstamus“, – sako gyventojai,
„Reikia rūpintis, ir maitinti, ir pinigų reikia turėti“, – antrina kiti.
Prieglaudos tokios iniciatyvos ėmėsi pastebėjusios, kad prieš šventes ypač padaugėja ieškančių mielo, mažo, pūkuoto augintinio.
„Kažkas kažkada užsiminė norėčiau šuniuko, norėčiau kačiuko ar kokio egzotinio gyvūno, ir staiga šovė mums mintis va Kalėdos koks puikus metas padovanoti gyvūną“, – sako Eglė Baležentienė, Prieglaudos „Lesė“ Kauno skyriaus vadovė.
O po švenčių atvirkščiai – gyvūnai tampa nebereikalingi, tad ne tik užkemša prieglaudas, bet ir telefonas netyla nuo pagalbos skambučių.
Deja, dažnai tokias „dovanas“ žmonės tiesiog išmeta į gatvę. O gyvūnų mylėtojai jas susirenka nuo konteinerių, iš pakelių ar pamiškių.
„Gyvūnas užaugo, įkando, apdraskė, per didelio ūgio, sveikatos problemos prasideda, manęs neklausė, aš nenorėjau, o padovanojo, va tokie, bet ne iš karto po Naujų metų, bet nuo poros savaičių iki dviejų mėnesių tam tarpe kalėdinės dovanėlės atkeliauja“, – teigia R. Jatkonienė.
Tad prieglaudų atstovai dar kartą primena – augintinis ne koks nepatinkantis suvenyras, kurį galima nukišti į tolimą kertę ar atiduoti, tai šeimos narys, kuriuo reiks rūpintis ne vienus metus.
„Tas gyvūnas ne žaislas, kurį pasodinsime ant lovos, kuris tiesiog sėdės, kaip papuošalas, jį reiks vedžioti, vežioti pas veterinarus, kaip ir mes važiuojame pas gydytojus, gyvūnai serga, gyvena ilgai, jie turi tapti šeimos nariais ir mes turime pagalvoti apie kitokį gyvenimą ir kitokias atostogas“, – sako E. Baležentienė,
Gyvūno atėjimui į šeimą reikia itin atsakingai pasiruošti, o ir rinktis augintinį turėtų tas, kuris bus jo šeimininkas.
