„Šiandieną Vilniuje susirinkę Liublino formate mes dar kartą įtvirtinome mūsų svarbų trikampio šalių bendradarbiavimą, ypatingai svarbų šiuo kritiniu laikotarpiu mūsų regionui, pasirašėme bendrą deklaraciją, kurioje atsispindi musų bendri siekiai, siekiant padėti Ukrainai, padėti apsiginti nuo kruvinos Rusijos agresijos, užtikrinti, kad kaltieji dėl karo nusikaltimų patirtų atpildą teisingą, kad būtų užtikrinta Ukrainos transatlantinė integracija bei ateitis“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, svarbiausias visaapimantis tikslas – Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ir NATO.
Deklaraciją drauge su ja pasirašė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir Lenkijos Senato maršalka Tomaszas Grodzkis.
Lietuvos Seimo pirmininkė teigė, jog šis trijų valstybių bendradarbiavimo formatas yra „lyg ledlaužis“, padedantis įtikinti labiau skeptiškas šalis remti Ukrainą.
Tuo tarpu T. Grodzkis tvirtino, jog vertėtų formatą plėsti iki „keturkampio“, įtraukiant ir Baltarusijos atstovus, „kurie nekenkia dėl karinės agresijos, bet yra labai stipriai spaudžiami“ Aliaksandro Lukašenkos režimo.
R. Stefančiukas dėkojo kolegoms už paramą, pabrėždamas, jog pasipriešinimui agresijai svarbu tarptautinių partnerių palaikymas.
„Tarp visų tarptautinių partnerių Lietuva ir Lenkija yra lyderiai, kurie padeda kaip ir politiniame lygmenyje, taip ir ekonominiame lygmenyje, sankcijų lygmenyje“, – kalbėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
Jis pabrėžė, jog deklaracijoje įvardytas atlyginimas Ukrainai už Rusijos padarytą žalą, kaltųjų nubaudimas tribunole bei tolesnė euroatlantinė integracija yra „mūsų kelias grįžti į Europos namus“.
Deklaracijoje pabrėžiama, kad neseniai įvykęs raketos incidentas Lenkijoje akivaizdžiai rodo Rusijos karo veiksmų keliamą grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir kaimyninėms šalims, bei tai, kad už šiuos veiksmus atsakinga Rusija. Parlamentų pirmininkai taip pat pažymi, kad NATO oro erdvė ir rytinės sienos turi būti „maksimaliai apsaugotos“ ir griežtai atmeta „neatsakingą ir labai provokacinę Rusijos retoriką“ dėl galimo branduolinio ginklo naudojimo.
Deklaracijoje smerkiami Rusijos bandymai aneksuoti laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas bei patvirtinamas siekis, kad Rusija „visiškai ir besąlygiškai“ išvestų visas savo karines pajėgas iš visos Ukrainos.
Tarptautinė bendruomenė deklaracijoje raginama išlaikyti ir didinti sankcijų spaudimą Rusijai, siekiant „ir toliau smarkiai mažinti valstybės agresorės galimybes tęsti karą prieš Ukrainą“ bei toliau teikti politinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę, karinę ir kitokią pagalbą besiginančiai šaliai.
Joje taip pat siūloma įvertinti Rusijos narystės Jungtinių Tautų Organizacijoje, ypač buvimo Saugumo Tarybos nuolatine nare, bei narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje teisėtumą.
„Išvarymas Rusijos iš visų tarptautinių jungčių, kur tai įmanoma – tai yra solidarumas ir Ukraina dėkinga už tokį solidarumą“, – sakė R. Stefančiukas.
Parlamentų pirmininkai pabrėžia, jog yra „nepaprastai svarbu“ spartinti oro gynybos ir priešraketinių sistemų pristatymą Ukrainai bei skubiai suteikti tarptautinę paramą šalies energetikos sektoriui.
Jie taip pat ragina toliau riboti Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą bei draudimą Rusijos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą ir sukurti ir įgyvendinti kompensavimo mechanizmą, kuris yra „būtina sudedamoji Ukrainos ekonomikos atkūrimo ir Rusijos įpareigojimo atlyginti dėl jos agresijos padarytą žalą dalis“.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiamas pasirengimas glaudžiai bendradarbiauti dvišaliu ir daugiašaliu pagrindais, kad per kuo trumpesnį laiką būtų užtikrinta Ukrainos narystė ES ir NATO.
Trečiadienį Vilniuje vykstanti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalė Asamblėja įsteigta 2005 metais Ukrainos mieste Lucke. Tai konsultacinė tarpparlamentinė institucija, svarstanti bendrus interesus atitinkančius klausimus ir projektus.
