Šeštadienį policija pranešė, kad 14.53 val. ant Vilniaus Sporto rūmų pastato stogo pastebėti du paaugliai. Jie galimai sprogdino petardas.
Prie pastato atvykus policijai, paaugliai pasislėpė pastate. Pareigūnai bandė išsiaiškinti, ar jaunuolių yra daugiau, bandė juos prisikviesti.
Išdaužė Sporto rūmų langus
Po šeštadienio įvykių ramiau nepasidarė. Žurnalistas Paulius Skučas, išgirdęs dūžtančius Sporto rūmų langų stiklus, užfiksavo grupelę bėgančių paauglių su kaukėmis.
„Vieną iš jų su pareigūnais ir dar vienu pilietišku žmogumi pavyko pagauti. Paauglys. Žinantis savo visas teises geriau nei pareigas. Bet yra vaizdo įrašas, kuris nebesutampa su melu“, – feisbuke pasakoja P. Skučas.
„Esu įsitikinęs, kad Vilnius negali tapti nepilnamečių gaujų įkaitu, kai amžius tarsi leidžia daryti ką tik nori be didesnių pasekmių. Esame, manau, pažengę tiek, kad visus turimus instrumentus institucijos privalo panaudoti, užkardant tai, ką matome“, – priduria jis.
Antradienį (rugsėjo 24 d.) Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo tris pranešimus (atitinkamai 20.34 val., 20.46 val., 21.06 val.) dėl prie Sporto rūmų pastato pastebėtų jaunuolių, kurie galimai daužė pastato langus, tepliojo sienas.
Kaip nurodė Vilniaus policijos atstovas Tomas Bražėnas, pareigūnai reagavo į pranešimus. Atvykę nustatė galimai neteisėtoje veikoje dalyvavusį vieną nepilnametį, gimusį 2010 m.
Šiuo metu Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnai tikrina turimą informaciją, tikslina aplinkybes.
Gyventojai įtaria, kad darbuojasi viena gauja
Pasirodžius P. Skučo įrašams, kai kurie vilniečiai spėjo, kad tai gali būti jaunuolių grupė, dar vadinama „centriniais“. Pasak liudininkų, „centriniai“ anksčiau lindėdavo požeminėje prekybos centro „G9“ aikštelėje, o pastaruoju metu persikėlė prie Baltojo tilto. Čia, anot vilniečių, jaunuoliai taip pat niokoja turtą.
Policija nepatvirtino, kad šie paaugliai ir tie, kurie daužo Sporto rūmų langus, yra ta pati grupuotė.
„Apie jūsų minimas paauglių „gaujas“ pareigūnai informacijos neturi, tokių pasikartojančių pastovių veikų nepastebi“, – teigia T. Bražėnas.
„Pareigūnai informuoja Vilniaus m. savivaldybės atstovus dėl būtinybės apriboti laisvą patekimą į apleistus, nenaudojamus pastatus ar teritorijas“, – pažymi policijos atstovas.
Žala gali viršyti 5000 eurų
Sporto rūmus valdantis Turto bankas apie vandalizmo atvejus žino – pastarąją savaitę buvo bent keli tokie atvejai.
„Jau ir dabar objektas yra aptvertas, teritorijoje veikia vaizdo kameros, reaguoja apsaugos tarnyba. Tačiau yra asmenų, kuriems nė motais, kad į teritoriją draudžiama patekti dėl jų pačių saugumo. Pastarąją savaitę bent kelis kartus į objektą teko vykti policijai“, – komentuoja Turto banko atstovas Paulius Vaitekėnas.
Turto banko duomenimis, braudamiesi į aptvertą teritoriją, asmenys suniokojo tvoros segmentus, išdaužė langus, sugadino priešgaisrinę ir apsaugos signalizaciją.
Tiksli žala dar skaičiuojama, bet jau dabar Turto bankas mato, kad suma viršys 5000 eurų.
„Savo ruožtu policijai pateikėme pareiškimus dėl žalos atlyginimo. Tikimės, kad pamačius, kokią žalą reikės atlyginti, asmenims nebekils noras brautis į teritoriją“, – viliasi P. Vaitekėnas.
Visgi svarbūs ne tik pinigai, bet ir saugumas. Nors pastatas saugomas, jame būti, juolab lįsti per langus and vaikščioti ant stogo yra pavojinga. Todėl po pastarųjų dienų įvykių Turto bankas dar labiau griežtins objekto apsaugą.
„Nenorime, kad teritorijoje kas nors nukentėtų, tad stiprinsime apsaugos pajėgas“, – patvirtina Turto banko atstovas.
Aiškinasi ir vaiko teisių gynėjai
Informacijai apie siautėjančius paauglius pasklidus internete, sureagavo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Gedo Batulevičiaus, vaiko teisių gynėjai kreipėsi dėl išsamesnės informacijos į policijos pareigūnus, siekdami identifikuoti užfiksuotus vaikus ir išsiaiškinti jiems galimą pagalbos poreikį.
Kadangi minimi asmenys yra nepilnamečiai, atsakomybė pirmiausia tenka tėvams. Jei jų šalia nėra, kiti suaugusieji taip pat raginami nebūti abejingi, pastebėję netinkamą paauglių elgesį.
„Svarbu akcentuoti, jog už tinkamą vaikų auklėjimą ir jų elgesį, visų pirma, yra atsakingi tėvai. Tad jie turėtų rūpintis ir mokyti, kad vaikai elgtųsi atsakingai, būtų atsargūs, tausotų ne tik savo, bet ir svetimą turtą, gerbtų kitus žmones tiek artimoje aplinkoje, tiek viešumoje. Su mažesnio amžiaus vaikais suaugusieji praleidžia kur kas daugiau laiko nei su vyresniaisiais, tad tėvams dažnai gali būti sudėtinga pastebėti, ką paaugliai veikia grįždami iš mokyklos ar kokias veiklas išbando susitikę su draugais.
Todėl visuomet labai laukiamas ir sveikintinas yra ir aplinkinių žmonių pastabumas, susirūpinimas bei pilietiškumas, kai pamačius neatsargiai ar kitų žmonių atžvilgiu nepagarbiai besielgiantį vaiką yra siekiama atkreipti jo dėmesį, sudrausminti, įspėti apie galimus pavojus arba pranešti apie nerimą keliančias situacijas vaiko teisių gynėjams arba teisėsaugos atstovams“, – paaiškina G. Batulevičius.
Nepilnamečių filmavimas be sutikimo – galima ar draudžiama?
Vaiko teisių gynėjai primena, jog pastebėjus, kad vaikai pažeidžia viešąją tvarką ar daro kažką nelegalaus (pavyzdžiui, niokoja kitų žmonių turtą, vartoja neleistinas medžiagas ir kt.), vaikus galima nufotografuoti ar nufilmuoti, o vaizdinę medžiagą perduoti teisėsaugos atstovams.
„Svarbu žinoti, kad nors vaikų atvaizdas yra saugomas įstatymo ir įprastai norint juos filmuoti arfotografuoti yra reikalingas tėvų ar globėjų sutikimas, toks reikalavimas negalioja, jeigu yra fiksuojamas viešosios tvarkos pažeidimas ar kitas nusižengimas“, – pažymi G. Batulevičius.
Kodėl paaugliai nusprendė niokoti saugomą objektą, atsakyti sunku. Dažniausiai, gavę informaciją apie konkrečius vaikus, rizikuojančius savo sveikata ar aplinkinių gerove, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir aiškinasi, iš kur kyla toks vaikų elgesys: gal jiems stinga artimųjų rūpesčio ar kokybiškų, turiningų laisvalaikio praleidimo formų, o galbūt tėvams sudėtinga susitarti ir susikalbėti su paauglystę išgyvenančiais vaikais.
„Situacijų gali būti įvairių, tačiau svarbu žinoti, kad jos visos gali būti išsprendžiamos, gavus tinkamą pagalbą“, – akcentuoja G. Batulevičius.
Viena iš svarbiausių priemonių, norint užkirsti kelią nederamam ir nesaugiam nepilnamečių elgesiui – tėvams atvirai kalbėtis su vaikais.
„Pastebima, jog nuolatinis tėvų domėjimasis ir žinojimas – kuovaikas gyvena, ką jaučia, kuo jis užsiima, su kuo jis leidžia laiką ir pan. – padeda kurti abipusiškaisaugų ir tvirtą ryšį, leidžiantį vaikui pasidalinti patiriamais sunkumais, išvengti elgesio problemų, laikugauti ir priimti pagalbą“, – teigia Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.
