Pasak Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovės Audronės Sviklaitės, nelaimės laiko ir datos nesirenka, todėl edukacija ir nuolatinė parengties būsena yra labai svarbi visiems Lietuvos gyventojams, o ypač – ligoninėms.
„Pavyzdžiui, net įvykus nedidelei autoavarijai gali išsipilti pavojingas krovinys arba užsidegti automobiliai. Dažniausiai, priklausomai nuo įvykio masto, likviduojant tokių įvykių pasekmes dalyvauja įvairios tarnybos, tarp kurių turi būti užtikrintas glaudus komunikavimas ir bendradarbiavimas visuose lygmenyse – strateginiame, operaciniame ir taktiniame. Tai reiškia, kad kiekviena grandis privalo veikti pagal iš anksto parengtą ir pratybų metu patikrintą įvykio pasekmių likvidavimo planą, o tokio plano turėjimas ypatingai svarbus ligoninėms ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms institucijoms“, – sako ji.
Pašnekovė priduria, kad nei valstybės, nei savivaldybių lygiu sveikatos priežiūros specialistų mokymai ekstremalių sveikatai situacijų srityje ilgą laiką nebuvo centralizuotai koordinuojami, o teisės aktai tenumato, kad darbuotojų civilinės saugos mokymas yra įstaigų vadovų atsakomybė. Maža to, stokojama specializuotų, į sveikatos sektoriaus parengtį orientuotų mokymų.
„Būtent todėl Ekstremalių sveikatai situacijų centras, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija atlieka parengiamuosius darbus, siekiant sukurti sisteminį mokymų bei kompetencijų valdymą, taip užtikrinant reikiamą nuolatinį sveikatos sektoriaus specialistų kompetencijų lygį“, – pasakoja centro vadovė.
Sieks suburti svarbiausius atsakingus asmenis
A. Sviklaitės teigimu, žinojimas, kaip elgtis tiek eismo įvykio, tiek ekstremalios situacijos metu, yra ypatingai svarbus, tačiau unifikuoto mokymo šiose srityse dar trūksta. Siekiant edukuoti asmens sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojus apie medicininės pagalbos organizavimą ekstremalių situacijų ir valstybės ginkluotos gynybos atveju, Ekstremalių sveikatai situacijų centras rugsėjo 7-8 dienomis Vilniuje rengia mokymus, skirtus visų ligoninių vadovams.
„Kursų metu dalyviai išmoks efektyviai valdyti ir koordinuoti medicinos pagalbos veiksmus įvykio vietoje ir ligoninėje, atlikti standartizuotas bei unifikuotas procedūras, įgaus pagrindinių vadovavimo, komunikacinių, situacijos ir saugumo vertinimo, rūšiavimo, greito bei racionalaus pacientų transportavimo į tinkamas gydymo įstaigas įgūdžių ir žinių“, – tikina ji.
Šie mokymai yra viena pirmųjų praktinių iniciatyvų suburti svarbiausius atsakingus asmenis – ligoninių vadovus, bei suteikti jiems plataus spektro supratimą, kaip turi būti organizuojamas ligoninių ir personalo darbas įvairių ekstremalių situacijų atvejais.
„Mokymai vyks remiantis tarptautiniu pasirengimo ir pagalbos teikimo standartu – MIMMS (Major Incident Medical Management and Support), kuri paremta didelio masto įvykių ir katastrofų pasekmių likvidavimo metu įgyta patirtimi bei komunikacijos svarbos suvokimu“, – sako A. Sviklaitė
Standartas, pagal kurį parengti mokymai, yra įtrauktas į NATO standartizacijos dokumentus (STANAG 2879). Juo siekiama užtikrinti, kad didelio masto nelaimingi atsitikimai būtų efektyviai ir organizuotai valdomi bei būtų suteikiamos aukščiausios kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Metodika praktikuojama visame pasaulyje, integruojant į civilių ir karo medicinos praktikas. Ji padeda koordinuoti skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų tarnybų veiksmus, sudaryti veiksmingas strategijas, kai iššūkiai gali būti didžiuliai ir chaotiški.
„Sveikatos įstaigų parengtis įvairioms grėsmėms yra kaip niekad aktualus prioritetas visam sveikatos sektoriui, todėl dabar šiam klausimui skiriamas išskirtinis dėmesys. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija rengiame sisteminį mokymų bei jų koordinavimo modelį, kuris turėtų išspręsti tiek reglamentavimo, tiek ir pačių kompetencijų sisteminio valdymo klausimus“, – reziumuoja pašnekovė.
