Juo jie pasidalino socialiniuose tinkluose:
„Dingo Lina Velykytė gim. 1987-12-29 (36 m.), gyvenama ir paskutinė žinoma vieta – Vilnius. Ūgis apie 170 cm. Nuo spalio 31 d. nepavyksta susisiekti. Ką nors mačiusius ar galinčius suteikti bent kokios informacijos, prašau informuoti policiją telefonu 112 arba mane žinute“, – į gyventojus kreipiasi Donatas Velykis.
Policijos pareigūnai pranešimą apie dingusią moterį (gim. 1987 m.) gavo lapkričio 1 d. 20.25 val.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Matau daugeliui užkliūva, kad tai psichologė. Kai kurie net painioja psichologą su psichoterapeutu ar psichiatru. Tai ne medikė, tai žmogus yra baigęs psichologijos studijas. Juk psichologas yra lygiai toks pat žmogus ir studijos mūsų visų neišgelbsti nuo daugelio mūsų problemų. Suprantame viena, kad mergina ko gero turėjo kažkokių problemų ir logiška, kad daugelis mūsų jų turime. Tik klausimas, kodėl visos nelaimės vyksta Vilniuje, o kur Kaunas, kur Klaipėda, kur Šiauliai ar Panevėžys. Matomai čia iš tiesų vyksta kažkas, apie ką niekas nenori kalbėti. Tai gali tam turėti narkotikai, tai gali siautėti kažkoks maniachas, tai gali būti ir nusikaltėlių darbeliai. Juk dabar tingime ką nors apklausinėti, ka nors tirti, juk lengviausiai nurašyti savižudybė ir viskas gerai. Aišku sunku kažką vertinti iš šalies, kai daugelio dalykų nežinai. Bet kai kartojasi tie patys scenarijai, kai kartojasi tas pats nusikaltimo braižas, tai rodo juk iš tiesų ten vyksta negaudomų nusikaltėlių juodoji veikla. Ir jau dingsta žmonės kažkaip labai dažnai, net į mėnesį po kelis. Tai tikrai verta sunerimti mūsų policijos veikla. Aš manau ir ko gero visi mes manome, kad ir mergina yra tų pačių nusikaltėlių auka. Ir vėl teks ieškoti Neryje. Nes kažkaip nusikaltėliams patinka ši upė, kur labai sėkmingai galima paslėpti savo nusikalstamus pėdsakus. Blogiausiai tai, kad visi aimanuojame trūksta darbuotojų, tai vadinasi galime išvis nieko nedaryti ir nedirbti. Nueikime į bet kuria valstybine įstaigą ir ten padarykime darbuotojų darbo chronometražą, man įdomu ką mes ten surastume. Geriausiu atveju matytume, kad žmogus iš visų jėgų besistengdamas susirasti darbo, jo gerų geriausiu atveju turėtų per diena vienai ar pusantros valandos. Štai tokia yra tiesa, nes pats esu išbandęs savo kailiu ir puikiai mačiau visas šias nesąmones. Tas pats ir su policija. Kam dirbti, jei gali nedirbti. Toks tas mūsų valstybės pareigūnų ir tarnautojų šūkis. Juk atlyginimas nepriklauso nuo mūsų atliekamo darbo, čia juk ne UAB. Tad kol tokia logika vadovausimės nežinau ar toli nuesime. Ukraina vadovavosi ir ką turime. Mūsų seimas juk tokios logikos tikras pavyzdys. Seime dirba geriausiu atveju 20 ar 30 mūsų išrinktųjų, o ką tuomet veikia likusieji su savo patarėjais (giminaičiais, meilužėmis ir draugais). Ar tikrai mums reikalinga tokia valdžia ir tokia politika.
Tie visi psichologai yra dar didesni ligoniai, nei jų klientai.
Na va psichologei reikia psichologo.
Kaip sakoma kaip batsiuvys be batų.
Kaip sakoma kaip batsiuvys be batų.
REKLAMA
