Vilniaus distrikto superintendento M. Jastržembskio palaikai rasti netoli 2018 metais rastų partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų.
M. Jastržembskio palaikų užkasimo vieta, kaip ir kiti užslaptinti ir apleisti Našlaičių kapinių kapai, nepažymėta jokiu užrašu. Anot centro, išlikusioje kapinių sargo, buvusio sovietų KGB bendradarbio knygutėje ši vieta užrašyta kaip kapas Nr. 107.
Kunigo M. Jastržembskio palaikai 1956 metais birželio 28 dieną kartu su dar dviem karstais buvo atvežti iš Vilniaus evangelikų kapinių. Tuo metu sovietai Vilniuje ant Tauro kalno sumanė statyti Profsąjungų rūmus, todėl sunaikino šalia esančias evangelikų kapines, o ten esančius palaikus slapčia išvežė ir užkasė be jokių atminimo ženklų.
M. Jastržembskis prieškario Vilniuje buvo žinomas ir svarbus asmuo: 13 metų ištarnavo Vilniuje ir jo apylinkėse pamokslininku, vėliau 31 metus iki mirties atliko Vilniaus superintendento pareigas Lietuvoje ir Baltarusijoje, buvo Sinodo kolegijos narys, Sinodo skyrybų komisijos pirmininkas.
Jis mirė 1938 metais Vilniuje ir buvo palaidotas evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. M. Jastržembskio tėvas taip pat buvo pastorius, klebonavo Slucke, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Apie M. Jastržembskį Lenkijoje yra išleista knyga.
M. Jastržembskio palaikai buvo ieškomi Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos prašymu.
Palaikų tapatybė patvirtinta DNR sugretinimu, antropologiniais ir istoriniais tyrimais bei antriniais identifikavimo požymiais.