Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statyti turėtų konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“, o jį valdytų bendrovė „Kauno arena“.
Projektą kurtų britų architektas Damon Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.
Vilnius rems Kauno „Žalgirį“?
Feisbuke puslapyje aktyviausių Vilniaus „Ryto“ fanų grupė „B Tribūna“ pasidalino nacionalinio stadiono projekto nuotrauka.
„Na, pradėkime nuo to, kad šitas stebuklingas stadionas kažkada turėtų stovėti Vilniuje. Per kiek laiko, kokio dydžio, kurioje vietoje – mums nesvarbu. Mes norime paliesti kitą temą“, – rašė „Ryto“ fanai.
Vilniaus klubo sirgalius privertė sunerimti faktas, kad stadiono valdytoja bus įmonė „Kauno arena“. Ši įmonė valdo Kauno „Žalgirio“ areną, jos direktorius – Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas, o dalis Kauno komandos darbuotojų dirba ir bendrovėje „Kauno arena“.
„Apibendrinus, galima sakyti, jog Vilniaus savivaldybė investuos dešimtis milijonų eurų miesto gyventojų pinigų tam, kad toliau objektą valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jo, pagrindiniai mūsų miesto konkurentai“, – teigė „B Tribūna“.
Jų teigimu, tai yra milžiniški pinigai Kauno „Žalgirio“ klubui, nes būtent galimybė valdyti „Žalgirio“ areną Nemuno saloje, suteikia milijonus papildomų eurų krepšinio klubui. Pasak „B Tribūnos“, tai yra pastovios pajamos iš bilietų, Kauno „Žalgiriui“ nereikia mokėti nuomos mokesčių arenos savininkui, nes arena priklauso klubui. „Siemens“ arena Vilniaus „Ryto“ klubui nepriklauso ir vilniečiai privalo mokėti nuomos mokestį arenos savininkams.
„Vilniuje dažnai diskutuojama, ką reikia daryti, kad būtų galimybė finansiškai prisivyti konkurentus iš Kauno, tuo pačiu metu Vilnius lengva ranka atiduoda dar vieną įrankį kauniečiams didinti biudžetą ir visiškai dominuoti visame Lietuvos sporte. Reikia suprasti, jog tokie pinigai ne tik dar labiau juos nutolins krepšinio aikštėje, bet su laiku pavėsyje paliks Vilniaus futbolo klubą „Žalgiris“, – tvirtino „Ryto“ fanai.
„B Tribūnos“ tvirtinimu, šioje projekto stadijoje naivu kažką pakeisti, tačiau jie šioje situacijoje tylėti negali.
„Šiek tiek neįtikėtina, kad egzistuoja reali galimybė, jog ateityje vilniečiai, pirkdami bilietą į Vilniaus stadione vykstanti koncertą, parems Kauno „Žalgirį“, – savo įrašą baigia „B Tribūna“.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Vilniaus „Ryto“ klubą, tačiau jo atstovai tvirtino, kad nacionalinio stadiono klausimo nekomentuos.
Galės pasidžiaugti Kauno nuostoliais
„B Tribūnai“ atsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
„Žiūrėkit, suprantu jūsų nerimą vos pamačius Kauno vardą, bet čia kartu yra ir šiek tiek paprasčiau, nei jūs galvojate, ir kartu šiek tiek sudėtingiau“, – aiškino P. Poderskis.
Pasak administracijos direktoriaus, bendrovė „Kauno arena“, Daugiafunkcio sporto komplekso projekte valdys tik apie du procentus.
„Žinant, koks sunkus ir dažnai nepelningas yra stadionų operavimas – čia gal net turėsite progų pasidžiaugti, kad Vilnius kelia nuostolius Kaunui“, – šmaikštavo P. Poderskis.
Jo teigimu, negalėjo kištis į daugiafunkcio sporto komplekso konkursą laimėjusio koncesininko partnerių pasirinkimą.
„Prapiltumėme bet kokį teismą, jei išmestume konkurso nugalėtoją tik dėl to, kad į partnerius jis pasikvietė kito miesto bendrovę. Kadangi konkurse dalyvių, kukliai kalbant, nebuvo kalnas <...>, tai mes labiau linkę partneriškai su juo draugauti, kad pagaliau užbaigtume šiokią tokią gėdą su nacionalinio stadiono epopėja, o ne ieškoti kabliukų, kodėl juos reikėtų pašalinti iš projekto“, – tvirtino administracijos direktorius.
P. Poderskio teigimu, išlieka klausimas ar stadiono valdymas „Kauno arenai“ bus pelningas. Pasak jo, kad taip būtų, reikia, kad stadione vyktų bent 20 renginių per metus, o kiti sporto objektai komplekse turėtų bent 80 proc. užimtumą.
„Ar mes, kaip miestas, suinteresuoti, kad taip būtų? Žinoma taip, kitaip stadioną ir kitus sporto objektus vėl matysime kaip savo ausis. Todėl mažiau skaldykimės tarp miestų, daugiau pagalvokime, kaip greičiau įgyvendinti šį projektą. Daug kliūčių ruožų praėjome, liko finišo tiesioji ir vienas balsavimas Taryboje – labai tikiuosi, kad jis pavyks“, – teigė P. Poderskis.
Liko vienas balsavimas
Vilniaus savivaldybės taryba praėjusį trečiadienį ėmėsi svarstyti naują nacionalinio stadiono sutarties koncesijos projektą. Kad būtų pritarta projektui, taryba balsuos dar vieną kartą.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad sutarties projektą sostinės politikai galutinai patvirtins po dviejų savaičių, o sutartis bus pasirašyta kitų metų vasarį. Anot mero, Netrukus būtų pradėti griauti ir senieji stadiono griaučiai. Naują statinį tikimasi pastatyti 2023 m.
Numatoma, kad 15 tūkst. vietų stadiono su hibridine danga ir kitais objektais statyba kainuos apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus, finansuotojui – didžiausiam Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ planuojama iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų.
Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai, tuomet planuota atsiskaityti su statytojais per kelerius metus. Tačiau tuomet keblumų iškilo Vyriausybei nusprendus dėl užsitęsusių derybų nurėžti europinį finansavimą.
Šis tarybos sprendimas dar nėra atšauktas – tai tikimasi padaryti gruodžio viduryje, tvirtinant naują projektą.
R. Šimašius pabrėžia, kad neteisinga manyti, jog projektas brangsta beveik dvigubai, nes suma išauga dėl miesto skolinimosi. Tačiau, anot jo, anksčiau jam skirtas europinis finansavimas perskirstytas kitiems Vilniaus objektams.
Pagal dabartinius planus, Vyriausybės dalis projekte siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.
Be futbolo stadiono, komplekse dar būtų lengvosios atletikos stadionas, Sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
Savivaldybė būtų atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25 metus prižiūrėtų koncesininkas.
Vyriausybė įsipareigotų per metus stadioną naudoti 15 dienų renginiams ir jų pasirengimui, savivaldybė pirks stadiono paslaugas pagal poreikį, pavyzdžiui, futbolo klubo „Žalgiris“ rungtynėms.
Sutarties projekte numatoma, kad stadiono statybos darbai, išskyrus buvusio stadiono „griaučių“ griovimą, turi būti atlikti per trejus metus, be kita ko, koncesininkui per sutarties laikotarpį būtų neatlygintinai perduota „Akropoliui“ priklausanti 13 tūkst. kv. metrų automobilių stovėjimo aikštelė. Savivaldybė taip pat planuoja už europines lėšas sutvarkyti aplinkines teritorijas, įrengdama viaduką per Geležinio vilko gatvę, kad šią vietą būtų galima pasiekti pėsčiomis.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987 m., pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008 m., tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.
