„Dabar svarstome, kokio tipo memorialinė erdvė galėtų būti šis pastatas ir ką daryti su teritorija, kaip išreikšti pagarbą tiems, kas buvo palaidoti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas, vadovaujantis darbo grupei, skirtai senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos rūmų teritorijoje įamžinimo klausimams.
Jis kalbėjo, kad pastato griovimas nėra svarstomas.
„Jo neišeina nugriauti tiek dėl architektūrinių savybių, bet ir kultūrinė istorija yra svarbi, kadangi ir Sąjūdžio mitingai ten vyko, ir Roko maršai, ir Sausio 13–osios aukos pašarvotos“, – kalbėjo A. Gelūnas.
„Jau nekalbant apie tai, kad jis stovi žydų kapinių centre ir ilgą laiką tai buvo ignoruota. Dabar Lietuva, manau, tarsi ir būtų pasiruošusi išreikšti pagarbą“, – pridūrė jis.
Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento vadovas Andrew Baker (Endriu Beikeris) kalbėjo besitikintis, kad ši vieta bus atiduoda žydų atminimui, tačiau kėlė klausimą, ką tai reiškia praktiškai.
„Manau, kad tai, ką matome šiandien, yra maždaug prieš metus prasidėjusio proceso tęsinys su dramatiškais politikos pokyčiais“, – sakė jis.
Vienas iš posėdyje pristatytų pasiūlymų – su Vilniaus sporto rūmais ir jų teritorija nedaryti nieko.
„Yra ir tokių balsų, sakančių: nelįskit išvis prie teritorijos, prie pastato, tegu tiesiog sugriūva ir suyra“, – sakė A. Gelūnas.
„Yra atsargių balsų iš žydų religinės bendruomenės, kurie sako: taip, pritariame memorializacijai ir teritorijos, ir pastato“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.
Anot jo, yra tokių, kurie sveikina premjerės Ingridos Šimonytės idėją vietoj apleistų rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą.
Šią idėją premjerė išsakė dar pernai lapkritį. Ji tąsyk teigė, kad diskusijos dėl Lietuvos žydų atminimo šioje vietoje gali užsitęsti, o sprendimus priimti bus nelengva.
Tuo metu A. Gelūnas mano, kad susitarti galėtų pavykti, nors kol kas aiškios idėjos ir konkretaus projekto darbo grupė neturi.
Ši darbo grupė sudaryta šiemet balandžio 5 dieną.
Darbo grupei vadovauja A. Gelūnas, jos nariai yra Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, dramaturgas Marius Ivaškevičius, žurnalistas Rytis Zemkauskas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, A. Baker (Endriu Beikeris), Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir kiti.
Darbo grupei pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymus ir koncepciją.
Premjerė ketvirtadienį susirinkusiems darbo grupės nariams kalbėjo apie Lietuvos žydų indėlį kuriant bendrą valstybę, kovojant už jos nepriklausomybę.
„To niekada nepamiršdami turime grąžinti senųjų Šnipiškių žydų kapinių vietai deramą orumą“, – Vyriausybės kanceliarijos pranešime cituojama I. Šimonytė.
Koncepcija turėtų apimti tiek Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato funkcinę paskirtį, tiek senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijos įamžinimą ir tinkamą apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant išorės ir vidaus sinergijai.
Tikimasi, kad darbo grupė savo pasiūlymus dėl statinio ateities pateiks iki šių metų pabaigos.
Planai vietoj 1971–aisiais statytų nebenaudojamų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas.
Šis atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje, Turto bankas nutraukė ir pradėtas derybas su įmonių konsorciumu, kurį sudarė bankrutuojanti Vilniaus statybų bendrovė „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojama įmonė „LitCon“ ir „Pamario restauratorius“.
Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.
Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė ir su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.
