Vilkaviškio rajone gaivinama Gudkaimio istorija – žmonės patys sunešė vertybes

Tiesa, senus laikus menančių daiktų visgi mažėja: žmonės juos jau išdovanojo muziejams, o dalis galbūt liko po senų sodybų griuvėsiais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Paryžiaus Luvru

Atidaromas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, kvies į atviras saugyklas

Į Latvijos okupacijos muziejaus teritoriją naktį įmestas sprogmuo

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Vilkaviškio rajono, Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkui vietos gyventojas atneša sutaisytą seno dviračio detalę. Vyras į muziejų yra atnešęs daug senų daiktų: vienas jų – tėvo, gyvenusio tuometinėje Prūsijoje, kur dabar Karaliaučiaus sritis, išsaugotas dokumentas. 

Siekia išsaugoti Gudkaimio istoriją

Gudkaimio bendruomenės muziejui – vos keli mėnesiai, bet eksponatų ten jau gerokai virš tūkstančio, pasakoja bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis. Ten gyvenantys ar jau svetur išsikraustę kraštiečiai, vos tik išgirdę apie muziejų, pradėjo vežti ir nešti įvairiausius daiktus.

Bendruomenės pirmininkas sako, kad mintį apie muziejų brandino jau seniai, bet kaime nebuvo laisvų patalpų. Ir ten anksčiau veikė pieno supirkimo punktas. 

„Tai kol karvių kaime buvo, pieną žmonės nešė. Kai nebeliko karvių, tada bendruomenė nusprendė, kad reikia įkurti muziejų“, – pasakoja bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis.

Anot Ramūno Žemaičio, muziejaus įkūrimo tikslas – išsaugoti būtent šio krašto – Gudkaimio istoriją.

„Mūsų krašto, Gudkaimio krašto istoriją surinkti. Aš tai tokios nuomonės: be praeities nėra ateities. Tai žodžiu, toks mano noras ir svajonė – domėtis ir surinkti apie šitą kraštą kuo daugiau istorijos“, – sako R. Žemaitis. 

Dalį eksponatų surinko pats

Nemažai eksponatų ir pats bendruomenės pirmininkas yra surinkęs. Vieną pirmųjų vyras rado laukuose, netoli Gudkaimio, kur kadaise stovėjo Sakalupio dvaras.

O vienas seniausių bendruomenės muziejaus eksponatų – skrynia, kurią padovanojo vietos gyventojas. Suvalkiečiai šį daiktą vadina kuparu. Jis iš ąžuolo, beveik dviejų šimtų metų, tačiau puikiai išsilaikęs. Kitas vertingas eksponatas – apie pusantro šimto metų skaičiuojantis dokumentas.

„Tai yra žemės dokumentas. Dokumentas rašytas kirilica, su Vilkaviškio notaro antspaudu. Tai labai senas – 1889“, – teigia bendruomenės pirmininkas.

Bendruomenės pirmininkas pastebėjo, kad senų daiktų nebe tiek kaip anksčiau. Žmonės, praeitį menančius eksponatus išdovanojo muziejams, kitus saugo patys, o dalis senovinių daiktų greičiausiai pražuvo griūnant senoms sodyboms.

„Taip, eksponatų mažėja, žmonės jau jų neturi. Tai ir buvo tas tikslas įkurti tą muziejų, kad tie eksponatai išliktų“ – sako R. Žemaitis. 

Anot Ramūno Žemaičio, jei reikės – muziejų tikrai išplės, kad tilptų visi žmonių atnešti eksponatai. Bet yra daiktų, kurių nepriims ir neeksponuos, nors žmonių tokių jau yra atnešę.

Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.